Pavojingam Jakų žiedui – inžinierių idėjos

Jei aplinkybės lems, Klaipėda gali tapti pirmuoju miestu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, turėsiančiu originalią nepertraukiamo eismo žiedinę sankryžą.

Šiuo metu tokią sankryžą baigiantys užpatentuoti inžinieriai tikina, jog ji labiausiai tiktų vietoje dabartinės šešių susikertančių kelių žiedinės Jakų sankryžos, jau nebepatenkinančios padidėjusių eismo srautų poreikių.

Su tuo, kad dabartinę Jakų sankryžą reikia rekonstruoti, sutinka ir uostamiesčio valdžia. Neseniai Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius su Lietuvos automobilių kelių direkcija sutarė, kad bus rengiami nauji miesto vartais vadinamos sankryžos projektai.

Toliau – tik blogiau

Pasak R. Taraškevičiaus, netolimoje ateityje, vis labiau plečiantis Klaipėdos laisvajai ekonominei zonai, transporto eismas šioje vietoje dar labiau intensyvės ir, jei laiku nebus tam pasirengta, taps opia problema.

„Ta problema jau yra dabar, – teigia vienas žymiausių šalies transportininkų, Lietuvos karo akademijos Inžinerijos vadybos katedros profesorius hab. dr. Algimantas Ambrazevičius. – Kai man, atvažiavusiam iš Vilniaus, reikia nuvažiuoti į Jakus pas sūnų, suprantu, kad ši sankryža – jau ties savo galimybių riba”.

Pasak A. Ambrazevičiaus, dažnai sudėtinga būna ne tik įvažiuoti į tokią žiedinę sankryžą, bet ir išvažiuoti iš jos. Tuo metu, kai vadinamasis Jakų žiedas pradėjo funkcionuoti, transporto srautai buvo kur kas mažesni, o šiais laikais jie ir tapo pagrindine problema.

„Didėjantis automobilių srautas, ypač vasarą, ne tik apsunkina pravažiavimą su persirikiavimais, bet ir daro jį pavojingu, sukelia grėsmę pakliūti į avarijas. Praplatinus Klaipėdos-Palangos aplinkkelį, šie nepatogumai ir pavojai dar padidės”, – įsitikinęs profesorius.

Per sankryžą – nesustojus

Jo nuomone, idealiausiai Jakuose tiktų vadinamoji nepertraukiamo eismo žiedinė sankryža, kurią šiuo metu baigia užpatentuoti jos sumanytojas – tos pačios Lietuvos karo akademijos dėstytojas inžinierius Stanislovas Buteliauskas.

„Šios sankryžos pranašumų yra daug. Pavyzdžiui, joje transporto srautai nesikerta, o mašinų greitis nekinta. Jei dabar atvažiavus iki žiedo tenka stabdyti, po to staigiai greitėti, tai naujojoje sankryžoje visą laiką judama tuo pačiu greičiu, nesustojant”, – sako A. Ambrazevičius.

Be to, jo teigimu, važiavimo kryptys vairuotojams yra lengvai suprantamos, kaip ir kiekvienoje paprastoje sankryžoje. Siekiant padidinti aiškumą, tereikėtų prieš sankryžą keliose vietose įrengti ženklus, nurodančius, kur kokia eismo juosta bus galima nuvažiuoti.

Taip, ne vieno išradimo autoriaus A. Ambrazevičiaus teigimu, būtų ne tik padidintas eismo saugumas ar šio transporto mazgo pralaidumas. Pasak jo, nepertraukiamo eismo žiedinė sankryža būtų daug suprantamesnė vairuotojams.

„Jūs pažiūrėkite, kaip painu įveikti visą viadukų pilną transporto mazgą Kaune, prie IX forto. Atvažiuojančiuosius iš Marijampolės pusės reikėtų pagirti už tai, kad jie randa kelią Klaipėdos link”, – teigia A. Ambrazevičius, ir šiuo atveju remdamasis asmenine patirtimi – jis sako, kad jam, važiuojant iš Vilniaus gana sudėtinga patekti pas anūkę, gyvenančią netoli minėtos sankryžos Kauno pakraštyje.

Bus ir kiti projektai

Tarp kitų pranašumų mokslininkas nurodo ir tokios sankryžos statybos kaštus.

„Palyginti su kitų tipų sankryžomis, tokioje būtų mažiau viadukų, o tai reiškia, kad jos statyba būtų du-tris kartus pigesnė nei statant keliaaukščius tiltus”, – įsitikinęs profesorius.

Tiesa, kol kas neaišku, ar uostamiestis tiek savo, tiek visos šalies vairuotojus, pro Jakų žiedą važiuojančius į Klaipėdą, Palangą, Kretingą, Šilutę ar netgi tą pačią Jakų gyvenvietę, pradžiugins šiuo išradimu.

Pasak miesto mero R. Taraškevičiaus, nutarta, kad projektinius Jakų sankryžos pasiūlymus rengs Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Jie esą turėtų būti aptarti dar šiais metais, o 2006-aisiais ketinama parengti šio transporto mazgo techninį projektą.

Mero spėjimu, statybos darbai greičiausiai bus pradėti 2007-aisiais.

Beje, LAKD susipažino ir su S. Buteliausko sankryžos projektu, dar anksčiau sukėlusiu didelį specialistų susidomėjimą.

Juodoji dėmė

Jakų sankryža oficialiai vadinama kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) 304,605-304,900 kilometru. Ši 295 metrų atkarpa nusipelnė juodosios dėmės titulo, skiriamo dideliu avaringumu pasižymintiems šalies kelių ruožams, paženklintiems kraujo pėdsakais.

Per pastaruosius ketverius metus čia įvyko 10 įskaitinių avarijų, sužalota 16 žmonių. Keturiais atvejais užvažiuota ant kliūties – kitaip sakant, trenktasi į priekyje sustojusio automobilio galą, o tai yra tipiška avarijų žiedinėse sankryžose rūšis. Per tokias avarijas Jakų žiede nukentėjo daugiausiai – 10 – žmonių.

Per tą patį laikotarpį du kartus šioje sankryžoje automobiliais verstasi (sužaloti 2 žmonės), du kartus susidurta su kita kryptimi važiuojančiomis mašinomis (3 sužeistieji), kartą sugebėta užvažiuoti ir ant pėsčiojo.

„Metalinių” avarijų šioje sankryžoje skaičius nežinomas, tačiau jis yra labai didelis.

Tomas Gukauskas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.