Alenas Delonas svarsto apie savižudybę

Garsus prancūzų aktorius Alenas Delonas puolė į depresiją. Neseniai viename interviu aktorius netgi pagrasino nusižudysiąs, jeigu jam nepavyksią surasti mylimos moters, artimos sielos. „Svajoju apie moterį, kuri būtų šalia, – pareiškė Delonas. – Aš jos laukiu. Tegu ji atsiliepia į mano šauksmą kaip galima greičiau…”

Lapkričio 8 dieną Alenui Delonui sukaks 70 metų. Vis dėlto aktorius grasina nusižudysiąs net nesulaukęs jubiliejaus, praneša spauda.

Šiandien pagrindinis prancūzų kino meilužis gyvena visai vienas savo didžiuliame name Luaros upės slėnyje. Jo vienatvę puošia dešimt šunų ir katinas Pupusas.

„Aš priklausau dinozaurų kartai, kuriuos pavergė neūžaugos, – nuogąstauja Delonas. – Mano kinas mirė, ir aš drauge su juo. Jį parklupdė pinigai, komercija, televizija. Aš siaubingai kenčiu – morališkai ir fiziškai – taip pavargau nuo gyvenimo. Todėl aš pasiryžęs pats paskirti savo mirties dieną, o ne laukti, kol mane pakvies Dievas.”

Vienintelis dalykas, kurio nori Delonas, – tai rasti protingą ir švelnią moterį, kuri galėtų tapti jo gyvenimo palydove. „Noriu, kad mane mylėtų, kaip aš visada mylėjau – su visa savo sielos aistra, – sako Alenas. – Moterims aš skolingas viskuo. Ką pasiekiau kine – padariau dėl jų. Stengiausi būti jų akyse gražesnis, stipresnis, vyriškesnis nei esu iš tikrųjų. Troškau jas matyti susižavėjusias. Tas pats ir dabar…”

„Dažnai galvoju apie savižudybę, – prisipažino aktorius. – Aš jau žinau, kaip išeisiu į aną pasaulį. Tai juk taip lengva. Ne, sau aš nejaučiu jokio gailesčio. Žinau, kad žmonės miršta ne tik nuo ligos, bet ir nuo ilgesio… Buvau sukurtas sėkmei, bet ne laimei. Dabar aš laimingas tik tada, kai vakare į mano lovą įšoka katinas Pupusas ir įsitaiso šalia. Padedu ant jo ranką, ir jis pradeda murkti. Tokią akimirką aš suprantu, jog esu pasirengęs ramiai numirti.”

Pasaulis mini 100-ąjį Gretos Garbo jubiliejų

„Mano gyvenimo istorija byloja apie atsarginius išėjimus, šonines duris, slaptus liftus ir kitus būdus įeiti ir išeiti taip, kad niekas manęs netrukdytų”, – mėgdavo sakyti Greta Garbo. Pasaulis mini 100-ąjį garsiosios aktorės jubiliejų.

Knygos ir dokumentiniai filmai, skirti Gretai Garbo, pašto ženklai su jos atvaizdu, aktorės vardo parkerių su aukso plunksna ir perlais kolekcijos, jubiliejiniai DVD su Garbo juostomis – taip aktorės šimtmečiui pradėta rengtis dar pavasarį. Vis dėlto visas šis šventinis šurmulys kažin ar bent centimetru pakylės šios moters, kurią jau 20-ies metų vadino Skandinavijos sfinksu, gyvenimo paslapties uždangą.

Paskutinis šansas sužinoti Gretos Garbo asmeninio gyvenimo detales buvo jos susirašinėjimas su scenariste, socialiste ir lesbiete Mersedes de Akosta, ilgą laiką gyvenusia su aktore viename name. 2000-ųjų balandžio 15 dieną, praėjus 10-iai metų po Garbo mirties, ilgai laukti laiškai buvo išimti iš archyvo. Tačiau jokių užuominų į intymumą juose nebuvo. Publika liko nusivylusi: deivė vėl nuo jų paspruko. Beje, tas pats nutiko ir per Garbo laidotuves. Paskutinį momentą jos dukterėčia, paklususi neaiškiam polėkiui, perkėlė laidojimo datą. Susirinkusi prie kapo minia buvo priversta išsiskirstyti, o kitą dieną didžiosios aktorės palaikais žemei atiduoti be liudininkų.

Paslaptingumas visada buvo Garbo savybė. Tapusi žvaigžde ji privertė prodiuserius priimti jos sąlygas: jokio kišimosi į asmeninį gyvenimą, jokių interviu ir pasirodymų viešumoje, o ypač atsakingomis scenomis filmavimo aikštelėje uždrausta pasirodyti netgi režisieriui: tiktai kamera, šviesa ir aktorė. Į visus prieštaravimus ji svajingai atsakydavo: „Man atrodo, aš važiuoju į Švediją”.

Margarita Gotjė, Mata Hari, Ana Karenina, karalienė Kristina, Marija Valevska – Greta Garbo – idealus gražuolės įsikūnijimas, kenčiantis nuo tragiškam finalui pasmerktos meilės. Atvykusi į Valstijas ji akimirksniu tapo ikona. Esmė – ne talentas ar ideali kinematografui išvaizda, o įvaizdžio pastovumas. Užkariavusi Holivudą 20-ies metų, Garbo, rodos, per akimirką iš jaunystės peržengė brandą: visoms jos herojėms būdingas protas ir santūrus aistringumas. Tiktai dukart afišos atspindėjo naujus aktorės karjeros etapus: pirmasis garsinis filmas „Ana Kristi” („Garbo kalba!”) ir pirmoji komedija – „Ninočka” („Garbo juokiasi!”).

1941 metais greta Garbo paliko kinematografiją. Tolesnius 50 metų ji pragyveno apartamentuose Manhetene už kruopščiai užtrauktų užuolaidų. Nesifotografavo, nebendravo su spauda, o į gatvę išeidavo tik su tamsiais akiniais. Pusė amžiaus slapstymosi davė savų rezultatų: žmonijos atmintyje Greta Garbo išliko visada jauna ir graži.