Birželio pabaigoje Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį steigti Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, iš kurio lėšų kai kurioms nusikaltėlių aukoms bus mokamos kompensacijos. Tačiau nuo piktadarių nukentėjusiems klaipėdiečiams jį surasti gali būti sunku.
Praėjusių metų spalį, vakare po darbo namo grįžtančią klaipėdietę Loretą Remerienę užpuolė lig šiol nesurasti asmenys. Užpuolimo pasekmės itin skaudžios – moteris nusikaltėlių sužalota akimi nematys visą likusį gyvenimą.
Vieno vizito pas gydytoją metu ji nudžiugo iš medikės išgirdusi, jog atsirado specialus fondas, kurio lėšos skirtos smurtą nuo nusikaltėlių patyrusių asmenų kompensacijoms.
„Dabar man net darbą surasti bus sunkiau. Kompensacija pagelbėtų bent truputį”, – sakė L. Remerienė.
Tačiau pradėjusi ieškoti fondo, klaipėdietė suabejojo, ar toks iš viso egzistuoja – uostamiesčio Socialinės paramos centre bei teisėtvarkos institucijose apie jį besiteiravusiai moteriai buvo atsakyta, jog apie tokį fondą niekas nieko nežino ir pasiūlyta informacijos ieškoti reklaminiuose lankstinukuose.
Atgaline data negalioja
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo projektas buvo parengtas dar gegužės pabaigoje, Seime priimtas po mėnesio, o įsigaliojo liepos 14-ąją.
„Asmenys, nukentėję nuo smurtinių nusikaltėlių po šios datos ir pretenduoja į įvairaus dydžio kompensacijas”, – „Vakarų ekspresui” sakė Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Dainius Radzevičius.
D. Radzevičius pabrėžė, kad teisės aktas atgaline data negalioja – į kompensacijas pretenduoja tik nusikaltimų, padarytų po įstatymo įsigaliojimo datos, aukos.
Gyvybės kaina – iki 10 000 litų
Tačiau įstatymo išlygos numato, kad išmoką gali gauti ir L. Remerienė. Vienas šio teisės akto straipsnis skelbia, jog nukentėjusiam asmeniui žala kompensuojama avansu, jeigu vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo, kuriuo buvo atimta žmogaus gyvybė ar sunkiai sutrikdyta jo sveikata.
L. Remerienės užpuolikai iki šiol nesurasti, bet vyksta ikiteisminis tyrimas. Todėl, D. Radzevičiaus teigimu, pagal įstatymą ji gali reikalauti žalos atlyginimo.
Kadangi akies netekimą medikai priskiria prie itin sunkių kūno sužalojimų, nukentėjusioji klaipėdietė gali pretenduoti į 6 250 litų dydžio valstybės kompensaciją.
Įstatyme nurodomi ir kitų kompensacijų dydžiai. Nesunkiai sužalotas žmogus gali tikėtis iki 3 125 Lt, o nusikaltimo metu nužudyto asmens giminaičiai – valstybės išmokos, kuri siekia vos daugiau nei 9 000 litų.
Be to, kompensacijas valstybės įsteigtas fondas mokės tuo atveju, jei už nusikaltimą nuteistas ir žalą padaręs asmuo yra nemokus, o jeigu smurtiniu nusikaltimu padaryta mažesnė nei vieno minimalaus gyvenimo lygio (125 Lt) dydžio žala, pinigų nukentėjęs asmuo negaus iš viso.
Dėl kompensacijos – tik į Vilnių
Tačiau uostamiesčio gyventojams ieškoti fondo ar jo įgaliotos atstovybės Klaipėdoje yra beprasmiška – čia jų nėra. Su šūsnimis pažymų ir kitų kompensacijai gauti reikalingų dokumentų, nukentėjusieji turi kreiptis tiesiai į Teisingumo ministeriją.
„Fondui kol kas būtų per brangu steigti atstovybes kituose Lietuvos miestuose, todėl suinteresuoti asmenys turėtų kreiptis į ministeriją Vilniuje”, – paaiškino D. Radzevičius.
Valdas Pryšmantas