Klaipėdiečiams jų pačių piniginės storis – nė motais

Nors ir aktyviai raginami, klaipėdiečiai neskuba pasinaudoti įstatymu jiems suteikta privilegija – patiems pasirinkti jų namo šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemą prižiūrinčią bei eksploatuojančią bendrovę.

Pasirodo, netgi visai reali galimybė už suteiktą paslaugą mokėti kur kas pigiau didžiajai daliai klaipėdiečių – per menkas argumentas ateiti į susirinkimą ir pareikšti savo valią. Juo labiau keista, kai žinai, jog tie patys miestelėnai nuolat verkšlena dėl, jų nuomone, pernelyg aukštų tarifų, skundžiasi esą šilumininkų apiplėšinėjami.

Administratorių nekaltina

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus duomenimis, iki rugsėjo 1 dienos iš maždaug 900 namų, kurių gyventojai nėra susibūrę į bendrijas, savo valią dėl šilumos centro priežiūros paslaugos teikėjo buvo pareiškę kiek daugiau nei 150. Sutartis sudariusiųjų dar mažiau – vos per šimtą.

Pasak skyriaus vedėjo Arūno Smagurio, didžiausias krūvis dirbant organizacinį darbą teko daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriams – vadinamosioms namų valdoms. Būtent jų darbuotojai privalėjo laiku informuoti miestiečius apie naujovę, siūlyti potencialius paslaugos teikėjus, organizuoti gyventojų susirinkimus ar apklausas raštu.

Valdininko įsitikinimu, administratoriai su jiems pavesta užduotim susidorojo. „Pavyzdžiui, – sakė A. Smaguris, – 67-is šios paslaugos reikalingus namus administruojanti UAB „Paslauga būstui” jau surengė 77 susirinkimus. Deja, šilumos centrų prižiūrėtojus pasirinko kiek daugiau nei trečdalis namų – 25. „Pempininkų valdose” jau įvyko du susirinkimų ratai. Čia iš 66 namų dėl paslaugos teikėjo apsisprendė 18 namų. Kitur rezultatai dar kuklesni. „Ąžuolyno valdose” iš 68 namų šilumos centrų prižiūrėtojus pasirinko tik du, o Laukininkų, Vingio valdose bei UAB „Buitis be rūpesčių” – nė vienas. Pastarosiose valdose susirinkimus teks šaukti dar kartą arba rinktis kitą būdą gyventojams išjudinti – organizuoti apklausas raštu.”

Šie faktai, pasak A. Smagurio, esą liudija ne administratorių tingumą, o visišką gyventojų abejingumą savo pačių reikalams.

Spręs miesto Taryba

„Vakarų ekspresas” nekart rašė, kad, vadovaujantis 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu LR šilumos ūkio įstatymu, daugiabučių namų gyventojai patys gali pasirinkti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatuotojus bei pasirašyti su jais sutartis.

Buvo įvardijamas ir konkretus terminas – tai jie privalą padaryti iki 2004-ųjų gruodžio 31 dienos, bet ne anksčiau nei savivaldybių tarybos patvirtins maksimalius šios paslaugos tarifus.

Viena iš minėtojo įstatymo nuostatų bylojo, kad, jei gyventojai apsispręsti nesugebės ir iki 2005-ųjų sausio 1 dienos naujos sutarties nepasirašys, jų namo šilumos centro priežiūra bus patikėta rūpintis šilumą tiekiančiai bendrovei. Uostamiesčio atveju tai būtų „Klaipėdos energija”.

Vėliau, sakė A. Smaguris, atskiru ministro įsakymu punktas, įvardijantis konkretų terminą, buvo panaikintas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius savo ruožtu pasirašė įsakymą, kuriuo terminas, iki kada gyventojai gali apsispręsti, buvo pratęstas iki 2006 metų gegužės 1 dienos.

Kaip bus elgiamasi vėliau, sakė A. Smaguris, šiandien dar per anksti prognozuoti – tai spręs miesto Taryba. Galimi du variantai: pratęsti sutartis su dabartiniais šilumos centrų prižiūrėtojais – kol gyventojai apsispręs, – arba nieko nelaukiant perduoti juos „Klaipėdos energijos” globai.

Taip pat, sakė A. Smaguris, nederėtų atmesti galimybės, kad iki ateinančio pavasario siurprizų gali pateikti ir Seimas.

Šiuo metu uostamiesčio daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos centrus centrus prižiūri, jei neskaičiuosime iš rinkos pasitraukusios „Katros”, keturios bendrovės: Savivaldybės įmonė AB „Klaipėdos energija” bei privačios UAB „Rubikon apskaitos sistemos”, „Sobo sistemos” ir „Lamberta”. Sutartis su jomis Savivaldybė pasirašė 1999-ųjų gruodį.

Pasak A. Smagurio, administratoriams paskelbus apklausą, norą teikti daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros paslaugą pareiškė dar dvi bendrovės – „Velma” ir „Kesva”.

A. Smagurio teigimu, šiandien dauguma klaipėdiečius, išskyrus gal tik gyvenančiuosius senamiestyje, už šilumininkų teikiamą paslaugą moka vidutiniškai po 14-16 ct už 1 kv. m – nelygu namo dydis, šilumos centro, šildymo ir karšto vandens sistemos tipas bei būklė.

Aršiai tarpusavyje konkuruojančių bendrovių įvardijami tarifai kur kas mažesni – 9-10 ar net 7-8 ct už kvadratinį metrą.

Nepaisant to, proga sutaupyti klaipėdiečių, regis, nedomina.

Vilija Šilinienė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.