Nors vasaros sezonas Palangoje jau praūžė, žmonių čia, ypač savaitgaliais, dar ir dabar netrūksta. Pelną skaičiuojantys verslininkai tikina, kad šiemetiniai rezultatai, ko gero, geresni nei pernykščiai, o turistų sulaukta tikrai daugiau nei įprastai.
Didėjantį kurorto lankomumą įrodo ir Palangos turizmo ir informacijos centro turimi duomenys – šiemet per tris vasaros mėnesius į centrą įvairiais klausimais užsuko per 18 tūkstančių turistų, beveik dviem tūkstančiais daugiau nei pernai.
Pasigedo kempingų
„Daugiausia, aišku, apsilankė lietuvių, o tarp užsienio šalių piliečių mūsų kurortas buvo labiausiai mėgstamas vokiečių, rusų, baltarusių, estų bei latvių, – pasakojo Turizmo ir informacijos centro darbuotojai.
– Kaip visada, nemažai sulaukta turistų ir iš Italijos, Prancūzijos, taip pat pavienių keliautojų iš tokių egzotiškų šalių kaip Japonija, Australija ir pan.”
Dažniausiai teirautasi Palangoje teikiamų nakvynės paslaugų. Centro darbuotojai pripažino, jog tarp lietuvių kur kas populiaresnis privatus apgyvendinimo sektorius, na, o užsieniečiai paprastai renkasi pigesnius 2-3 žvaigždučių viešbučius.
„Neretai užsienio turistai pasigesdavo kempingo paslaugų. Nors Palangoje jų ir yra, tačiau šie nelabai atitiko turistų poreikius bei ES standartus”, – sakė specialistai.
Vis dėlto vasarai įsibėgėjus ir pagerėjus orams, kurorto kempingams tikrai netrūko klientų – savaitgaliais netgi sunku būdavo rasti laisvų vietų.
Daugėja užsieniečių
Privačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų asociacijos „Svetingas šeimininkas” direktorė Ala Valužienė taip pat patikino, jog organizacijos nariai sezonu liko patenkinti.
„Kasmet į Palangą atvyksta vis daugiau turistų. Ypač ženkliai daugėja užsieniečių. Šiemet jie sudarė net 40 proc. besinaudojusiųjų mūsų paslaugomis, o pernai tebuvo 30 proc.
Padidėjo Vakarų Europos turistų skaičius, ką galėjo lemti įstojimas į Europos Sąjungą, bet netrūksta ir mūsų nuolatinių klientų iš Rusijos bei Baltarusijos. Kiek žinau, pas mus yra palankesnės kainos nei kitose Baltijos valstybėse”, – pasakojo A. Valužienė.
Jos nuomone, net ir dvi savaitės lietaus neatnešė nuostolių. „Kaip tik tuo metu Palanga buvo tiesiog prikimšta – juk dauguma žmonių yra iš anksto suplanavę savo atostogas. Didesnės problema yra ne oras, o pramogų turistams stoka”, – tikino „Svetingo šeimininko” direktorė.
Pilnesnės kišenės
Daugelis atvykusiųjų pailsėti į Palangą skundėsi, kad čia nėra ką veikti, be sėdėjimo barų ir drybsojimo paplūdimyje, kuriame vis dar bergždžiai bandoma kovoti su nelegalia prekyba.
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Arūnas Elijošius patikino, jog policija aktyviai kovojo su pažeidėjais, bet 20-30 Lt baudos ne daug ką teatgrasė nuo gana pelningo biznio.
Na, o dėl renginių stokos Palangos kultūros centro direktorius Nerijus Stasiulis sutikti nenorėjo. Jo teigimu, šiemet kurorte buvo organizuota dvigubai daugiau nei pernai tarptautinių projektų, o ir šie buvę įvairiapusiškesni.
„Neseniai vyko tarptautinis festivalis „Pajūrio dūdos”, kuriame dalyvavo orkestrai iš visos Lietuvos bei užsienio valstybių. Taip pat naujiena buvo Indijos festivalis, kuriame bandyta visapusiškai supažindinti su šios šalies kultūra, religija bei istorija”, – vardijo N. Stasiulis.
Jo teigimu, būta ne vieno renginio, kurį transliavo televizijos, o vasaros estradoje sulaukta daug užsienio atlikėjų.
Beje, Kultūros centro direktorius pastebėjo, kad šiais metais koncertų salėse apsilankė ženkliai daugiau žmonių. „Anksčiau, tarkim, humoro grupės „Ambrozija” pasirodymai nesurinkdavo daugiau nei pusės vasaros estrados salės, dabar jų jau kur kas daugiau.
Tai rodo, kad poilsiautojų kišenėse atsirado laisvesnių pinigėlių, ką, matyt, lemia gerėjanti Lietuvos ekonominė padėtis”, – svarstė N. Stasiulis.
Kavinės – lankomos
Palangos turizmo ir informacijos centro darbuotojos prisiminė, kad ne vienas užsienio turistas klausė, ar yra kurorte tokia vieta arba gatvė, kur koncentruojasi kavinės, barai, įvairios pramogų vietos. Visi likdavę patenkinti sužinoję apie J. Basanavičiaus gatvę.
Vasarą čia kaip visada plaukė minios poilsiautojų – dalis nusėsdavo baruose, kiti galėjo išbandyti šių metų naujovę – taksi dviračius ar pasismaginti čia veikusiuose atrakcionuose, beje, sukėlusiuose prieštaringų nuomonių dėl estetinio jų vaizdo.
Dauguma J. Basanavičiaus gatvės verslininkų sezono uždarbį vertino gerai, nors esą šis galėjęs būti ir geresnis. Kavinių „Meilutė” ir „Dviese” savininkė Loreta Biliartienė pasakojo, jog permainingas oras neatbaidė poilsiautojų.
„Tie žmonės, kurie renkasi pasyvesnį poilsį ar nesusidomi renginiais, dažniausiai užsuka pasėdėti į barus. O mes stengiamės privilioti čia grojama gyva muzika, kuri tikrai turi pasisekimą. Šiemet sulaukėme, ko gero, daugiau klientų nei pernai. Manau, jog ir kiti verslininkai su tuo sutiks. Spėju, jog prie poilsiautojų gausėjimo prisidėjo ir J. Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija”, – teigė moteris.
Čia pat esančios kavinės „Devintam danguj” savininkas Artūras Timukas nebuvo toks entuziastingas ir tvirtino, jog sezonas nebuvo blogesnis už pernykštį, tačiau ir ne geresnis.
„Dvi savaitės lietaus padarė savo. Be to, trūko darbuotojų, – apgailestavo verslininkas. – Negaliu pasakyti, kad rekonstruota J. Basanavičiaus gatvė pritraukė daugiau lankytojų – kaip važiavo, taip ir važiuoja. Mano manymu, aptaškyta ir apspjaudyta gatvė dabar atrodo dar prasčiau nei anksčiau.”
Daugiau dėmesio – vandens pramogoms
Vis dėlto šių metų vasaros sezoną Palangos vicemeras Mindaugas Skritulskas apibendrino kaip neblogą – esą tai patvirtina faktas, jog žmonių netrūksta ir dabar, rudenį.
„Palanga – universalus kurortas, tinkantis įvairių poreikių žmonėms, palankios kainos. Didėjančios Lietuvos piliečių pajamos bei turistų srautai iš Europos, taip pat ir Rytų – teigiama tendencija. Be to, šiemet vasarą veikė tiesioginis lėktuvų reisas Maskva-Palanga, kurį, ko gero, reikės atnaujinti ir kitą sezoną.
Džiugina privačios investicijos – naujų viešbučių atsiradimas, ateina pasiūlymai steigti SPA centrus. Tai pritrauktų poilsiautojų ir šaltuoju metų laiku”, – svarstė M. Skritulskas.
Jo nuomone, kurorte labai trūksta vandens pramogų. Tačiau jau netrukus turėtų būti pradėta kalbėti apie vandens pramogų parko, specialios vietos burlenčių mėgėjams bei prieplaukų pramoginiams laiveliams kūrimą.
Lina Narbutaitė