Epidemijos greičiu plintančioms priklausomybės ligoms priešintis sunkiai sekasi ir vienos galingiausių pasaulio valstybės visuomenei. Kasmet lėtai žudančių įpročių mėgina atsikratyti tiek Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių, kiek Lietuvoje yra gyventojų. Kelis- kart tiek žmonių įklimpsta į alkoholizmo bei narkomanijos liūną.
Amerikiečiai išleidžia milijonus dolerių priklausomybės ligų prevencijos programų kūrimui bei įgyvendinimui. Pastaraisiais metais daug vilčių siejama su narkotikų teismų sistema. Pasak praėjusią savaitę uostamiestyje apsilankiusio JAV nacionalinio narkotikų teismų instituto direktoriaus Vesto HADLSTONO (West Huddleston), ši sistema galėtų išgelbėti ir tūkstančius Lietuvos narkomanų.
– Narkomanija ir alkoholizmas sparčiai plinta visame pasaulyje. Kokios priklausomybės ligų plitimo tendencijos pastebimos Jungtinėse Amerikos Valstijose?
– Narkomanijos ir alkoholizmo plitimo tendencijos, jų ryšys su nusikalstamumu šalyje fiksuojami bei analizuojami jau trisdešimt metų. Nors per pastarąjį penkmetį kvaišalų vartotojų sumažėjo, situacija vis dar yra liūdna.
2000 m. JAV buvo žinomi 25 milijonai žmonių, nelegalius narkotikus vartojančių bent kartą per mėnesį. 2001 m. narkomanų skaičius buvo sumažėjęs iki kiek mažiau nei 16 mln. Tačiau prieš trejetą metų kvaišalų vartotojų padaugėjo iki 19,5 mln. Tai 8,3 proc. visų 12-77 m. amžiaus šalies gyventojų. Keturi milijonai žmonių narkotikus vartoja nuolat. Šie skaičiai jau kurį laiką nemažėja.
– Kokius narkotikus renkasi amerikiečiai?
– Tarp narkotikų vartotojų daugiausiai jaunų žmonių – 12-17 m. paauglių, daugėja ir 18-25 m. narkomanų. Apie trečdalis jų – merginos ir moterys.
Populiariausi narkotikai – metamfetaminas bei heroinas, marihuana. Daugiau kaip 6 mln. amerikiečių piktnaudžiauja medikamentais, daugiausiai skausmą malšinančiomis priemonėmis, raminamaisiais bei migdomaisiais vaistais.
Didėjanti jaunų žmonių problema yra ir alkoholio vartojimas. Juo svaiginasi 30 proc. dvyliktos klasės mokinių, 26 proc. dešimtokų bei 14 proc. aštuntokų.
– Nepadeda ir tai, kad pagal Jūsų valstybėje galiojančius įstatymus svaigiųjų gėrimų gali įsigyti tik 21 metų sulaukę jaunuoliai?
– Deja, ne. Džiugina tik tai, kad girto jaunimo padarytų avarijų nuo 1982 m. sumažėjo 34 proc., neblaivių vairuotojų mirties atvejų – 56 proc. Vis dėlto vienas iš 130 vairuotojų prie vairo sėdasi išgėręs. Dėl to prieš metus buvo nubausti beveik vienuolika milijonų vairuotojų. Suskaičiavome, kad JAV kas valandą kelyje vienas žmogus žūva, vienas sužeidžiamas. Palyginome, kad tai yra tas pats, jeigu per tris dienas įvyktų 737 aviakatastrofų.
Daugiau kaip pusę visų nusikaltimų įvykdo nuo narkotikų ar alkoholio apsvaigę asmenys.
– Kokiais būdais stengiamasi pakeisti situaciją?
– Kasmet ne vienas milijardas dolerių išleidžiama įvairioms priklausomybės ligų prevencijos ir gydymo programoms finansuoti.
Dirbti pradedama su vaikais, nes vyrauja nuomonė, kad jeigu jaunuolis nepradeda vartoti narkotikus iki aštuoniolikos metų, jis to nedarys ir ateityje. Mokyklose skaitomos paskaitos, mokoma atsispirti narkotikams. Radijas, televizija reguliariai transliuoja laidas apie narkotikų žalą, pasekmes, siūlomą pagalbą. Narkomanai gauna ir nemokamų kuponų gydymui.
– Kiek narkomanų realiai gydosi?
– Kasmet gydosi apie tris milijonus nuo narkotikų priklausomų asmenų.
Blogiausia, kad didžioji dalis amerikiečių nenori pripažinti, kad narkomanija yra liga. Jie mano, kad tai – tik silpnavališkumo išraiška. Esą už tai reikėtų tik bausti, o ne švaistyti pinigus gydymui. Vyrauja nuostata, kad su įklimpusiu į narkotikus asmeniu nereikia gaišti laiko – paprasčiau kuo skubiau jį izoliuoti.
Per kalėjimus JAV kasmet pereina 11 mln. amerikiečių. Iš jų 60 proc. – narkomanai. Kvaišalus vartoja du trečdaliai areštuotų suaugusiųjų bei pusė nepilnamečių.
Penkerius metus dirbau kalėjime. Patikėkite, už grotų kvaišalų vartojama ne tik ne mažiau, bet net 5 kartus daugiau nei laisvėje. Prie pražūtingo įpročio per metus sugrįžta 85 proc. buvusių kalinių.
Tai, kad narkomanai kurį laiką praleidžia kalėjimuose, šios problemos neišsprendžia.
– Kas išspręstų?
– Šį klausimą dar prieš du dešimtmečius iškėlė JAV teisėjas Denisas Čalynas (Dennis Chaleen). Jis ilgą laiką bandė aiškintis, kodėl niekaip nepavyksta padėti vėl ir vėl už grotų patenkantiems priklausomybės nuo kvaišalų kamuojamiems asmenims.
Praleidęs tris dienas kalėjime tarp nusikaltėlių ir narkomanų, D. Čalynas parašė knygą. Pagrindinė teisėjo mintis buvo ta, kad įkalindami narkomanus ir neva išplėšdami juos iš narkoprekeivių gniaužtų mes tik galutinai sugriauname jų savigarbą, atsakomybės jausmą, verčiame gyventi tarp smurto ir žiaurumo, padarome juos visiškai priklausomus nuo kitų žmonių.
Tada ir atsirado narkotikų teismų sąvoka.
– Gal galėtumėte apie narkotikų teismus papasakoti plačiau?
– Narkomanų įkalinti nevalia, juos būtina priverstinai gydyti – toks yra nuosprendis. Tai įgyvendinama bendromis teisėsaugos bei sveikatos priežiūros institucijų atstovų jėgomis. Sudaroma komanda iš policininkų, teisėjo, advokato, prokuroro, priklausomybės ligų gydytojų ir kitų susijusių profesijų atstovų, galinčių padėti narkomaną sugrąžinti visuomenei.
„Perauklėjamasis” nėra įkalinamas, jis gyvena savo namuose, tačiau nuolat yra stebimas – reguliariai susitinka su pareigūnais, bendraujama su jo kaimynais, draugais.
Teismas užtikrina narkomano gydymą bei visapusišką reabilitaciją. Nuolat kontroliuojama, kaip besigydantis narkomanas laikosi režimo. 2-3 kartus per savaitę atliekamas narkotikų testavimas.
Iš priklausomybės ligos gniaužtų ištrūkti siekiančiam asmeniui pageidaujant, prie čiurnos gali būti pritvirtinamas aparatėlis. Pavartojus narkotikų, alkoholio prietaisas per odą akimirksniu tai užfiksuoja ir išsiunčia žinutę prižiūrinčiam asmeniui.
– Jeigu besigydantysis „paslysta”, jam gresia įkalinimas?
– Ne, jis nėra išmetamas iš programos. Jeigu žmogus vėl griebėsi narkotikų, vadinasi, ją reikėtų tobulinti. Jeigu asmuo ir toliau nevykdo teisėjo bei kitų jam skirtos gydymo programos, jis gali būti nubaustas, pavyzdžiui, trumpam laikui įkalintas. Tada pasikeičia ne vieno narkomano mąstysena bei elgsena.
Julija Gural