Kiekvieną rytą tenka svarstyti, ką valgyti pusryčiams. Jogurtai ir dribsniai greitai nusibosta, o pasigaminti kažką ypatingesnio pritrūksta laiko.
Dėl laiko stokos kartais apskritai išlekiame iš namų taip ir nepapusryčiavę.
O gal išvis nereikia pusryčių? Juk dabar net atsirado dietų, siūlančių nepusryčiauti.
Žinomesni klaipėdiečiai prisipažino, kad rytais ne visada suspėja papusryčiauti, tačiau dietologė mano, kad rasti laiko pusryčiams – privalu.
Savaitgaliais – blynai
Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Vyšniauskienė pasakojo, kad anksčiau, kol sūnūs gyveno drauge, būtinai pusryčiaudavo kasryt.
Dabar, kai su vyru sunkiaatlečių treneriu Broniumi Vyšniausku liko gyventi dviese, pedagogė pusryčiauja ne visada. „Ar pusryčiausiu, priklauso nuo nuotaikos ir nuo to, kiek turiu laiko.
Vasarą kasdien pusryčiaudavome, nes nereikėjo eiti į darbą. O dirbdama kartais taip ir nespėju pavalgyti.
Jeigu turiu daug darbo, galiu išbūti visą dieną nevalgiusi. Tada tik atsigeriu kavos”, – kalbėjo D.Vyšniauskienė.
Pašnekovės pusryčiai būna įvairūs: kartais išgeria puodelį mėtų arba žaliosios arbatos su medumi, kartais – kavos, išspaustų arba parduotuvėje pirktų sulčių.
Būna, kad rytais D.Vyšniauskienė pagamina košės, pagruzdina duoną, kai yra laiko, ypač savaitgaliais, pakepa blynų. „Vyšniauskas kartais ir kiaušinienės su kumpeliu užvalgo”, – šyptelėjo moteris.
Jeigu rytą išskuba į darbą nepapusryčiavusi, mokytoja radusi laiko pavalgo gimnazijoje.
Prisiderino prie vaikų
Kai Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė studijavo mediciną, ją mokė, kad rytais pusryčiauti būtina. Tačiau šia taisykle medikė nesivadovauja.
„Rytais nepusryčiauju. Iki 11 – 12 valandos apskritai nevalgau jokio maisto, nebent išgeriu puodelį arbatos ar kavos, bet ir tai ne visada”, – atviravo L.Jankauskienė.
Gydytoja ir jos vaikai vėlyvaisiais pusryčiais kartais pasilepina tik savaitgaliais. Tada šeima išsiverda dešrelių arba kiaušinių, užkanda sumuštinių.
L.Jankauskienė sakė, kad pusryčius nustojo valgyti dėl vaikų. „Vaikai rytais valgyti nenorėjo, o aš pasidaviau tam jų nenorui. Pati vaikystėje buvau maitinama kone per prievartą, todėl labai sustorėjau. Savo vaikus auginau įsitikinusi, kad jų nereikia versti valgyti. Todėl dukra yra labai liekna, o aš tuo patenkinta”, – sakė gydytoja.
Pašnekovė domėjosi dietomis ir pastebėjo, kad įvairūs dietologai nevienodai vertina pusryčius: vieni sako, kad jie būtini, kiti siūlo valgyti tik vakarais, bet ne rytais.
„Skaičiau, kad tarp paskutinio valgymo vakare ir pusryčių turi praeiti ne mažiau kaip 16 valandų. Taigi, jei vakare paskutinįsyk pavalgai šeštą valandą, pusryčiauti reikia tik apie dešimtą”, – dalijosi dietos, kurią pati sėkmingai išbandė, paslaptimis L.Jankauskienė.
Meras valgo sveikai
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, jeigu nepramiega, visada stengiasi papusryčiauti. Pusryčių metu, taupydamas laiką, meras pasižiūri ir televizorių.
„Pusryčiams renkuosi tik absoliučiai sveiką, ekologiškai švarų maistą: košytes ir įvairius dribsnius”, – tikino R.Taraškevičius.
Valgo po Mišių
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kunigas Vilius Viktoravičius pusryčiauja ne visada. Tačiau rytais stengiasi rasti laiko pavalgyti, nes neretai užimtas dvasininkas nespėja papietauti.
„Paprastai pusryčiauju po pirmųjų rytinių Mišių, kurios vyksta apie aštuntą valandą”, – sakė kunigas.
Dažniausiai V.Viktoravičius pusryčiams suvalgo sumuštinį, užsigerdamas arbata. Tokį maistą kunigas renkasi, nes jį valgyti skanu, o pasidaryti – netrunka laiko.
Pusryčiai – būtini
Klaipėdos ligoninės gydytoja dietologė Teodora Kupšienė sakė, kad pusryčiai žmogui būtini. Jie po nakties padeda papildyti smegenims reikalingos gliukozės atsargas.
Žmogui reikalingas ir krakmolas, kurio yra miltuose, kruopose, bulvėse bei iš jų pagamintuose gaminiuose. Taip pat būtini baltymai, kurių yra žuvyje, neriebioje mėsoje, kiaušiniuose, nes tai – medžiaga, padedanti organizmui atgauti jėgas. Riebalų rytais reikėtų stengtis vartoti kuo mažiau.
„Rytinis maistas reikalingas ir raumenims, ir smegenims. Būtent iš maisto semiamės energijos. Todėl pusryčius valgyti turėtų visi, ypač moksleiviai ir studentai”, – aiškino medikė.
Gydytoja sakė, kad žmonės patys turėtų nuspręsti, kada pusryčiauti, nes kiekvieno organizmas pabunda skirtingu laiku. Vieni gali pradėti valgyti tik išlipę iš lovos, kitiems iki pusryčių turi praeiti šiek tiek laiko.
Dietologė pataria valgyti tuo pačiu metu, nes reguliariai maitinantis organizmas įpranta tuo pačiu metu išskirti daugiau virškinimo fermentų, skaldančių maisto medžiagas.
Meniu reikia keisti
Pasidomėjus, kokie turėtų būti pusryčiai, T.Kupšienė sakė: „Visada siūlau lėkštę padalinti į keturias dalis. Viename ketvirtyje turėtų būti apie 80 gramų žuvies, kitame – maisto, kuriame yra krakmolo, pavyzdžiui, kokios nors košės. Du likusius ketvirčius reikia skirti vaisiams ir daržovėms, kuriose gausu angliavandenių. Pusryčių meniu nuolat reikėtų kaitalioti”.
Gydytoja sakė, kad pusryčiams skirtus dribsnius geriau užpilti sultimis ar jogurtu, bet ne pienu, kuris ne visiems tinka. Jeigu žmogus turi kokių nors problemų su virškinimu, dėl pieno gali stoti skrandis, pradėti pūsti vidurius.
Blynai ir kiti kepti produktai nėra pusryčiams tinkamas maistas, nes jie kepami riebaluose.
T.Kupšienė mano, kad žmonės serga įvairiomis ligomis ir tunka, nes neteisingai maitinasi: rytais nieko nevalgo, pietums užkanda kokį sumuštinį, o vakare daug prisivalgo ir eina miegoti. Taip organizmas patiria stresą.
„Ligos dėl netinkamos mitybos kartais užpuola tik po kokių 15 – 20 metų. Jeigu žmonės tinkamai maitintųsi, įprastų valgyti reguliariai ir neskubėdami, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų sumažėtų”, – įsitikinusi medikė.
Giedrė Balčiūtė