Kai prasideda vėlyvi paauglių pasivaikščiojimai, tylūs pokalbiai telefonu po vidurnakčio, tėvai sunerimsta: ar tik jų vaikas neįsimylėjo?
Nepatiko papuošalai
Tėvai patys gerai mena, kaip jaunystėje buvo sunku spręsti, ką daryti su naujais, dar nepatirtais jausmais. Tikriausiai ne vienas šiandien prisipažintų, kad, jei tik būtų galima pasukti atgal amžiaus laikrodį, jie pasielgtų kitaip nei tuomet. O kaip apsaugoti nuo klaidų sūnų ar dukrą?
Ne vienam tėvui ar motinai iškilusį rūpestį norėtųsi „likviduoti” tokiais metodais: griežtai ištardyti vaiką ir ką nors uždrausti. Tik rezultatas tokiais atvejais priešingas, nei siekiama: vaikas, užuot paklusęs, „užsimaskuoja” paslaptimis, melu.
O gal geriau tėvams patiems kiek „užmaskuoti” savo nerimą, ramiai pakalbėti su sūnumi ar dukra, pasiūlyti pasikviesti į svečius savo naująjį draugą ar draugę?
Psichologai sako, jog toks pasiūlymas tiktų tik tokiu atveju, jei ta draugystė jau sena, kai paaugliai, jaunuoliai jos jau neslepia ir nori, kad artimieji į ją žiūrėtų natūraliai.
„Kai mūsų sūnus pirmą kartą, būdamas septyniolikos, paprašė leidimo atsivesti į namus savo draugę, tas vizitas baigėsi dar viešniai neperžengus namų slenksčio. Vos atvėrusi duris, išvydau jos pliką bambą su įvertu kažkokiu „skambaliuku”. Pati nepajutau, kaip užtrenkiau jiems po nosimi duris. Ir šiandien esu įsitikinusi, kad tokios „puošmenos” jau parodo mergaitės supratimą apie grožį ir etikos normas „, – prisiminė viena pašnekovė.
Svarbu pasiruošti
Tėvai tokiai draugų „peržiūrai” ir patys turi pasiruošti. Svarbu ir tai, kaip tėvai sutiks naują svečią. Jiems teks susilaikyti nuo tiriančio, veriančio žvilgsnio bei pastabų – gerų ar blogų – apie jo išvaizdą. Geriausia – maloni veido išraiška ir mandagus tonas, be perdėto saldumo. Tada paauglys pasijus vertinamas, lygus. Svarbu nekamantinėti. Tai, ką tėvai nori sužinoti apie savo vaiko draugą ar draugę, turėtų išplaukti natūraliai besikalbant, bendraujant. Kuo natūraliau elgsis šeimininkai, tuo geriau jausis ir jaunasis svečias ar viešnia, bus drąsesnis, kalbesnis.
Jokiu būdu tėvams nederėtų pradėti aiškintis paauglių tarpusavio santykių. Tai netaktas, be to, šie vis vien nieko konkretaus ir nepasakys.
Pragaro kančios
Jei paaugliai pakviesti pietų ar vakarienės, šeimininkei geriau parinkti lengvus patiekalus – kad tos vaišės vėliau nesietų su galimais nemaloniais fiziniais pojūčiais.
Jei šeimininkė pasiūlys patiekalą, kurį ragauti reikia specialių įrankių – austrių ar labai ašakotos žuvies, svečias gali pasijusti lyg patekęs į spąstus. Iš viso tokiais atvejais geriau atsisakyti įrankių, indų įvairovės, šeimos sidabro ar krištolo demonstravimo. Paaugliui tai vargu ar padarytų įspūdį. O nežinojimas kaip elgtis jį tik trikdys, vėliau gali likti nemalonūs prisiminimai. Suaugęs žmogus paklaustų, kokį įrankį naudoti, ar pasižiūrėtų, kaip tai daro kiti. Tačiau paaugliui tai gali sukelti pragariškas kančias. Užuot atsipalaidavęs, jis sėdės išraudęs ir susidrovėjęs, vien galvos, kaip greičiau pasprukti iš tų namų.
„Dėl drąsos”
Tėvams teks spręsti ir alkoholinių gėrimų klausimą. Jei paaugliai su tėvais pietaus vieni, reikalas paprastas: alkoholinių gėrimų ant stalo neturi būti. Bet jei daugiau svečių – tai pastaba „dabar jaunimas gers sultis, limonadą” – taip pat netaktiška. Apie tai, ką gers vaikas, tėvai turi aptarti iš anksto. Jis gali ir aptarnauti savo draugą ar draugę – pripildyti taurę vaisvandenių ar sulčių, kol kuris iš svečių dar nepamėgino pasiūlyti ar jau pasiūlė „ant drąsos”.
Nereikia siūlyti valgius per prievartą. Suaugęs svečias šeimininką nuo to sustabdys pats, o paauglys gal nedrįs. Žinodamas, jog nemandagu maistą palikti lėkštėje, jis gali persivalgyti.
Temos pokalbiui
Temas tėvai gali aptarti iš anksto apie būsimą svečią, jo pomėgius pasikalbėję su savo vaiku. Tėvams derėtų pasidomėti, kokie yra jaunimo garbinami atlikėjai, sportininkai. Tik nereikėtų tais klausimais primygtinai piršti savo nuomonę, tegu vertina jaunimas.
Jokiu būdu tėvams nedera siūlytis atsakomojo vizito.
Lyg sužadėtinis
Reikia ir paaugliams žinoti, kokią šeimą jie ruošiasi aplankyti, kokia šeimininkų tautybė. Juk pagal tai nusistovėjusios ir šeimos tradicijos.
Jaunuolis pasakojo, kai jis atsitiktinai susipažinęs su mergaite, kurios tėvai kaukaziečiai. Apsilankęs jų namuose, pasijuto patekęs į keblią padėtį: „Po pietų ir tėvų kalbų aš pasijutau tarytum jau būčiau tapęs jų dukros sužadėtiniu. Net sužinojau, kokį ji gaus kraitį, kokie turtingi jų giminaičiai”, – pasakojo vaikinas.
Patarėjai „iš šalies”
Kartais vaiko draugų „peržiūrose” dalyvauja ne tik tėvai, bet ir kiti šeimos nariai.
„Mano draugių „peržiūrą” atlikdavo ne tik tėvai, bet ir vyresnysis brolis. Aš pasitikėjau juo, gerbiau jo nuomonę. Turėjom net sugalvoję tokią „neoficialią” formą: aš pakviesdavau merginą į kavinę, o ten prie stalelio „trims” jau laukdavo ir brolis. Apsimesdavome nepažįstą vienas kito. Gavę sutikimą prisėsti, mudu su mergina, kalbėdavomės. Brolis į mūsų pokalbį nesikišdavo. Tik namuose išklausydavau jo vertinimą. Tačiau kartą broliui taip patiko mano mergina jog jis neištvėrė – pakvietė ją šokti ir vėliau asistavo. Nuo to laiko tokių vertintojų atsisakiau”. Žmoną išsirinkau niekam iš artimųjų nepristatęs”, – yra pasakojęs vienas žymus atlikėjas.
Nereikia manyti, kad mūsų vaikai yra nesupratingi, nenutuokia, kai mėgindami juos apsaugoti nuo ankstyvos meilės imamės visokių gudrybių. Geriau su paaugliais kalbėtis atvirai, nesibrauti į jautriausius jo sielos kampelius. Pajutę tėvų nuoširdų dėmesį, rūpestį, jie tuos paslaptingus kampelius atvers ir patys.
Vetusta Prišmantienė