Nemažai Klaipėdos alma mater studentų, susipažinusių su paskaitų tvarkaraščiais, juos interpretavo šitaip: „univeras” nenori, kad dirbtumėme. Jaunimas atkreipė dėmesį, kad daugelyje tvarkaraščių nebėra laisvų darbo dienų, kas būdavo įprasta ankstesniais metais.
„Šįmet turime bent po vieną paskaitą kasdien. Ir, pasitaiko, per patį dienos vidurį, – „Jaunimo lygai” skundėsi nenorėję prisistatyti ketvirtakursiai. – Kai su viena dėstytoja susitarėme perkelti paskaitą į visiems patogesnę kitą dieną, galiausiai paaiškėjo, kad tai esą neįmanoma – turime kasdien lankytis universitete!”
Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas, išgirdęs apie studentų spėjimus, kad jų darbams kišama koją, nustebo.
„Tvarkaraštis yra sudaromas atsižvelgiant į tai, kada gali dirbti dėstytojas ir kiek yra laisvų auditorijų. Kartais pakaitos vyksta ir šeštadieniais, nes tik tada gali atvykti dėstytojai. Visiška nesąmonė manyti, kad tvarkaraščiai sudarinėjami turint ir kitokių tikslų ar ketinimų”, – tikino KU prorektorius V. Laurėnas.
Griežtumo absurdas
Nemaža dalis studentų darbus susiranda vos pradėję studijuoti, ir kasmet jų gretos plečiasi… Regis, dėstytojai supranta savo auklėtinių polinkį prasmingai aukoti dalį studijų. Tačiau nesusipratimai ir konfliktai šia tema lydi kone kiekvienų mokslo metų pradžią.
Anot Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. Vlado Žulkaus, studentas nedirbtų, jei jam užtektų pinigų.
„Blogai praleidinėti paskaitas, tačiau stipendijos, kurias gauna studentai, tikrai yra per mažos, kad iš jų gyventi. Jei studentas nepasiima paskolos – o jos duodamos visiems – tuomet yra sunku, reikia dirbti. Be to, jeigu, tarkim, trečio kurso studentas dirba pagal tą specialybę, kurios mokosi universitete, jis įgyja patirties.
Mums – dėstytojams, universiteto vadovybei – visai nesvarbu, ar mūsų studentas dirba, ar ne. Jeigu spėja surinkti reikalingą kiekį balų už seminarus, dalyvavimą paskaitose ir pan. – puiku”, – kalbėjo KU rektorius.
Studentams, vasarą išvykus uždarbiauti į užsienį, nesuteikiamos jokios paskaitų lankymo lengvatos. Anot pašnekovo, KU nustatyta tvarka, vasarą dirbti į užsienį išvykę studentai turi grįžti iki spalio 1-osios. Laiku negrįžę braukiami iš sąrašų.
Paklaustas, ką mano apie atvykimo į paskaitas registravimą, rektorius tikino, jog to neverta daryti griežtai.
„Studentai nėra griežčiausiai kontroliuojami. Bet natūraliai kyla klausimas – kaip studentas, nelankantis paskaitų, išlaikys egzaminus? O jeigu dėstytojai jų nekontroliuotų visiškai, tai būtų visiškas absurdas”, – teigė V. Žulkus.
Abejoja, ar visi savo vietose
Tuo metu studentai su teiginiu, jog nėra kontroliuojami, nelabai sutinka.
Ketvirtakursė Lina (vardas pakeistas. – Aut. past.), studijuojanti Humanitarinių mokslų fakultete, prisipažino, jog dažnai dėstytojai nesupranta dirbančio studento.
„Ne kartą yra pasakę: „Reikia mokytis, gausi stipendiją” arba iškelia dilemą „Kas tau svarbiau – mokslai ar darbas?” Dažnai dėstytojai mažina pažymį už tai, kad nebuvau kurioje nors paskaitoje, nors per egzaminą atsakai į visus pateiktus klausimus.
O jau ketvirtojo kurso studentų atvykimo į paskaitas žymėjimas atrodo kvailokai. Mes suaugę žmonės, o ne vaikų darželis, ir toks griežtumas nelabai suprantamas, – piktinosi mergina. – Na, be abejo, jeigu iš viso nežymėtų, turbūt atsirastų ir tokių, kurie, net ir nedirbdami, nelankytų paskaitų…”
Anot Linos, dažniausiai dėstytojai atrodo nepatenkinti dėl to, kad tu dirbi darbą, nesusijusį su specialybe. „Iš kai kurių yra tekę išgirsti replikų: „Ko tada studijuoji, ar tikrai esi savo vietoje” ir pan.”, – apie dėstytojų ir dirbančių studentų bendravimą pasakojo Lina.
Nenori sėdėti ant sprando
Socialinių mokslų fakulteto baigiamojo kurso studentas Donatas (vardas pakeistas. – Aut. past.) neslepia, kad derinti studijas ir darbą gana keblu. Beje, pasak vaikino, daugiau pritarimo ir supratingumo jis sulaukiantis būtent iš savo darbdavių, o ne iš dėstytojų.
„Nors ir dabar nėra lengva suderinti mokslus su darbu, tačiau darbdaviai labai palankiai vertina studentus. Sunku, kai universitetas neturi tavo pasirinktų studijų vakarinės programos. Tenka bėgti iš darbo per pietų pertraukas, kad nueitum į paskaitą. Kartais susitari ir su bendradarbiais, kad susikeistum.
Dirbu todėl, kad tėvai nepajėgūs išlaikyti dviejų suaugusių vaikų. Man kvailai atrodo, kai 22 metų vaikinas sėdi tėvams ant sprando”, – kalbėjo vaikinas.
Anot jo, yra dėstytojų, kurie labai palankiai priima dirbančius studentus, bet yra ir labai skeptiškai nusiteikusių. „Kartą girdėjau ir rektorių labai nusistebėjus: „Studentai – ir dirbate?” – prisiminė Donatas.
„Požiūris į šiuos dalykus, manau, priklauso, nuo paties žmogaus. Tie, kurie turi savo vaikų, kurie studijuoja, galbūt geriau supranta…” – svarstė vaikinas.
Anot uostamiesčio darbdavių, studentai yra mielai priimami dirbti ir grafikai jiems suderinami, prisiderinant prie paskaitų. „Olympic Casino” lošimo namų pamainos ir renginių vadovės Rasos Meškienės teigimu, dauguma jų darbuotojų – studentai.
„Darbo grafiką sudarome iš anksto. Per sesiją skiriami laisvadieniai. Aišku, „išbėgimų” į paskaitą negali būti – darbas vyksta nenutrūkstamai”, – sakė R. Meškienė.
„Studentus priimame be problemų. Sudarome garfiką, kuris netrukdytų paskaitoms, – „Vakarų ekspresui” pasakojo UAB „VP Market” atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė. – Jei atsitinka kažkas nenumatyta, kad žmogus negali atvykti į darbą, jis paskambina ir viskas yra sutvarkoma.”
Enrika Šikšnytė