Už dalį kurhauzo G. Jacka siūlo milijoną

Neseniai dėl sveikatos sutrikimų į laisvę paleistas sunkiais nusikaltimais įtariamas palangiškis verslininkas Gediminas Jacka tęsia žygius dėl Palangos kurhauzo.

Vakar kurorto valdžiai jis įteikė pasiūlymą už Savivaldybei priklausančią istorinio pastato dalį sumokėti milijoną litų.

Prieš tai su pasiūlymais nupirkti šią kurhauzo dalį į Palangos miesto tarybą net kelis kartus kreipėsi jo žmona Virginija Jackienė. Šiandien kurorto politikai spręs, ar šiuos pasiūlymus priimti.

Vakar „Vakarų ekspreso” kalbintas Palangos meras Pranas Žeimys svarstė, esą Taryba gali ir nuspręsti parduoti savo dalį pastato, tačiau net ir tuomet Palangos valdžia negalėtų įvykdyti šio sprendimo tol, kol aplink kurhauzo pastatą nebus suformuotas žemės sklypas.

Tuo metu verslininkai Jackos vakar teigė negalį bendrauti su žurnalistais, nes tai esą uždraudę prokurorai. „Ar jūs norite, kad Jacką vėl į kalėjimą pasodintų?” – paaiškino V. Jackienė.

Nesutaria dėl sklypo dydžio

Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2004 metais buvo patvirtintos sklypo ribos – buvo numatyta, kad kurhauzui priklauso per 65 arus žemės.

Tačiau verslininkas Gediminas Jacka tokį įsakymą apskundė teismui. Jis įsitikinęs, kad kurhauzui turi priklausyti per 1,3 hektaro užimantis žemės plotas.

Ši byla jau yra pasiekusi Vyriausiąjį administracinį teismą, jis sprendimą turėtų priimti gruodžio mėnesį.

Vilkina detalųjį planą

Tiesa, pasak P. Žeimio, sklypas esą iki šiol nesuformuotas ne dėl besitęsiančios teismų karuselės, o dėl to, kad iki šiol nepavyksta patvirtinti centrinės Palangos miesto dalies detaliojo plano.

„Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio tebesitęsia susirašinėjimai su Kultūros vertybių apsaugos departamento specialistais. Jie rašo visokias nesąmones. Kitaip tariant, tiesiog atsirašinėja. Pirmadienį aš pats kreipiausi į departamento specialistus ir jie pažadėjo rytoj atvažiuoti susitikti su Palangos savivaldybės specialistais bei suderinti detaliojo plano patvirtinimo klausimus. Jei ir toliau departamentas vilkins, kreipsiuos į prezidentą, premjerą. Turi juk šis klausimas pagaliau būti išspręstas”, – vakar komentavo P. Žeimys.

Vienas savininkas – geriau

Kurhauzo bendrasavininkė V. Jackienė pasiūlymą parduoti jai likusią dalį pastato Palangos valdžiai pateikia jau ne pirmą kartą. Verslininkė tvirtina esanti įsitikinusi, kad vienam savininkui priklausantis kurhauzas būtų greičiau tvarkomas.

Palangos meras sakė palaikantis tokią poziciją, tačiau kol tai įvyks, esą reikia sutvarkyti daug procedūrinių dalykų.

„Aš tikrai nei dantimis, nei rankomis nesilaikau įsikibęs kurhauzo, juolab kad jis ne man asmeniškai priklauso”, – tikino P. Žeimys.

Pasak jo, kai bus sutvarkytas žemės klausimas, Savivaldybei priklausanti kurhauzo dalis bus įtraukta į privatizavimo programą, nepriklausomi ekspertai atliks vertinimą ir Privatizavimo komisija nustatys kainą.

Gavęs G. Jackos pasiūlymą už Savivaldybei priklausančią kurhauzo dalį sumokėti milijoną litų, P. Žeimys teigė negalįs pasakyti, ar tai užtenkama suma.

„Kiek girdėjau, miestelyje kalbėjo, jog savąją dalį G. Jacka įsigijo už 6 milijonus…” – samprotavo P. Žeimys.

Savininkų gretos plečiasi

Iki šiol kurhauzas priklauso keliems savininkams. Palangos miesto savivaldybei priklauso 50 procentų pastato – mūrinė kurhauzo dalis, o Jackoms – 43 procentai, t.y. medinė pastato dalis, kuri labiausiai ir nukentėjo per garsųjį gaisrą. Likę 7 procentai pastato priklauso grafui Alfredui Tiškevičiui, tačiau dar pavasarį paaiškėjo, kad ir šią dalį grafas nori parduoti G. Jackai.

Tiesa, Palangos miesto savivaldybė dar turi Vandos Tiškevičienės prašymą atkurti nuosavybės teises į vieną ketvirtąją dalį kurhauzo. Jei ši nuosavybė būtų atkurta, V. Tiškevičienė perimtų iš Savivaldybės 25 procentus pastato.

Palangos mero teigimu, jau rugsėjo 29 dieną paaiškės, ar kurhauzo bendrasavininkių gretas papildys Vanda Tiškevičienė. Tai nuspręs Palangos apylinkės teismas. Meras minėjo, kad Savivaldybės juristai, domėjęsi šiuo klausimu, svarstė, jog V. Tiškevičienės nuosavybės teisės greičiausiai bus atkurtos.

Trukdė grotos

Žinia, G. Jackai kovoti dėl kurhauzo atstatymo buvo sutrukdžiusi kardomoji priemonė – suėmimas – baudžiamojoje byloje, kurioje jis įtariamas sunkiais nusikaltimais.

Už grotų jis pateko gegužės viduryje, kai buvo sulaikytas savo namo kieme. Tačiau prieš porą savaičių dėl pablogėjusios sveikatos teismas priėmė sprendimą išleisti verslininką į laisvę.

Teisėsaugininkai G. Jackai yra pateikę įtarimų prievartavus turtą, organizavus nužudymus bei sumušimus. Tačiau verslininkas savo kaltę neigia ir tvirtina tapęs Kauno nusikaltėlių patriarchu vadinamo Jono Bielskio šmeižto auka.

Edita Užkuraitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.