Sėdėjimas prie kompiuterio nuolat, kaip ir nesaikingas televizoriaus žiūrėjimas kelia tėvų susirūpinimą. Tėvai labiausiai jaudinasi dėl kompiuterio galimo neigiamo poveikio vaikams bei svarsto, kaip tai gali paveikti atžalų auklėjimą ir vystymąsi.
1 mitas. Kompiuteris padės vaikui tapti išradingesniam ir sumanesniam.
Šiame teiginyje šiek tiek tiesos yra. Nėra jokios abejonės, kad kompiuteris ir puiki programinė įranga, gali būti įdomus bei naudingas mokymosi įrankis ir netgi gali padėti vystyti mąstymo įgūdžius. Tačiau atminkite, kad kompiuteris negali išmokyti vaiko, to kam jis dar nėra pasiruošęs. Todėl negalėdamas valdyti tai, ko dar nesuvokia, vaikas gali tapti irzlus ir nervingas. Kompiuteris visada bus laikomas tik papildoma veikla tokiems konkretesniems užsiėmimams kaip dėlionės, konstruktoriai, vaikiškos knygos ir netgi žaidimai vaikų aikštelėje.
2 mitas. Sėdėjimas prie kompiuterio gali kenkti mano vaiko akims.
Tai ne tiesa. Amerikos oftalmologijos akademijos mokslininkai teigia, kad kompiuterio monitorius yra saugus ir nekelia pavojaus akims, jeigu juo naudojamasi saikingai. „Nėra jokių įtikinamų ir bandymais pagrįstų bei epidemiologinių įrodymų, kad žiūrėjimas į monitorių gali sukelti pavojų regėjimo organams.” Tačiau, dar kartą pabrėžia mokslininkai, naudojimasis kompiuteriu turi būti saikingas. Tik tada jis bus nekenksmingas.
Ilgi sėdėjimo prie kompiuterio periodai gali sutrikdyti vaikų regėjimą. Specialistai pataria tėvus prižiūrėti savo mažuosius ir neleisti jiems sėdėti prie kompiuterio ilgiau nei valandą. Po maždaug 40 – 60 minučių žiūrėjimo į monitorių, reikėtų vaikus nuo jo atitraukti ir pasiūlyti kitos veiklos. Taip pat patariama tėvams pasirūpinti, kad kompiuteriu besižavintis vaikas periodiškai atliktų akių pratimus.
3 mitas. Daug laiko praleisdamas prie kompiuterio mano vaikas mažiau bendraus.
Tiek pedagogai, tiek tėvai nerimauja dėl galimo neigiamo kompiuterio efekto vaikų bendravimui su kitais žmonėmis. Tačiau skirtingai nei televizorius, kompiuteris gali būti puiki bendravimo priemonė, žaidžiant drauge žaidimus. Kai televizija nežino, ar vaikas iš tiesų žiūri, kompiuteris tam tikra prasme žino, nes gali būti pritaikytas individualiems vaiko norams ir poreikiams. Be to, galima būtų teigti, jog yra ir tam tikras grįžtamasis ryšys. Kaip ir žaislai, kompiuterinės programos gali daryti įtaką tam, kaip vaikai žaidžia. Pavyzdžiui yra žaidimų, kai vaikas gali pasirinkti žaisti vienam ar dviese, o tai savotiškai moko vaiką dalintis tuo, ką turi. Žinoma, kaip ir bet kuriam užsiėmimui skirto laiko perteklius gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl užsiėmimų prie kompiuterio laiką reiktų kontroliuoti.
4 mitas. Mano vaikas supras, kaip veikia kompiuteris.
Nors vaikai ir rodo susidomėjimą, nesijauskite įpareigoti mokyti juos apie vidines kompiuterio dalis ar specifinių terminų. Paprasčiausiai patiems mažiausiems tai nėra reikalinga. Daug svarbiau yra, kad jie išmoktų, kaip naudotis kompiuteriu: kaip naudotis pele, kaip naudotis meniu, klaviatūra ir pan. Kaip jiems tai padaryti? Žinoma, viską galite paaiškinti ir parodyti jūs, tačiau daug didesnė nauda būtų, jeigu jie tai išmoktų tyrinėdami ir atrasdami naujus dalykus patys.
5 mitas. Jeigu dabar išmokysiu vaiką naudotis kompiuteriu, jis bus geriau pasiruošęs ateičiai.
Šiame teiginyje yra dalis tiesos. Susipažinimas ir žinojimas, koks patogus dalykas yra kompiuteris, žinoma, yra naudinga tiek mokykloje, tiek namuose. Rizika susijusi su šiuo mitu kyla dėl to, kad per dažnai yra pabrėžiama, jog mokėjimas dirbti kompiuteriu yra „privalomas” dėl pačių vaikų ateities. Yra daug naudingiau padėti vystytis tokiems įgūdžiams, kaip rašymas ir skaitymas, loginis mąstymas, problemų analizavimas, negu vystyti vaiko mąstymą kompiuterinių sugebėjimų atžvilgiu.