NATO skėtis ar rėtis?

Rusų naikintuvo avarija parodė, kad kariniam Aljansui ant Lietuvos nusispjaut.

Smūgis įvaizdžiui

Šakių rajone prieš savaitę žnektelėjęs rusų naikintuvas privertė iš naujo pasverti kai kurias vertybes bei apgalvoti, ką reiškia kai kurios skambios frazės.

Nors Lietuva yra visateisė NATO narė, Šiaurės Atlanto gynybinis aljansas grumtynėse su Rusija mus paliko likimo valiai.

Ką reiškia būti ir jaustis saugiais po NATO „skėčiu“, jei tai tėra „rėtis“? Ką reiškia būti galingiausios pasaulio valstybės draugais, jei JAV net nedrįsta užtarti mūsų prieš rusus drąsiu žodžiu, nekalbant apie realią paramą?

Visų pirma, NATO nepadarė nieko, kad apsaugotų Lietuvą nuo rusiško naikintuvo atakos. Vėliau NATO nesivargino nei kritiškai įvertinti įvykį, nei padėti Lietuvai atremti Rusijos spaudimą.

Nei savo žiniomis, nei technika NATO atstovai nepadeda lietuviams tirti incidento aplinkybių, iššifruoti juodosios dėžės.

Linkevičius: „Matau ir pliusų“

– Kodėl mūsų valstybės ir paprastų jos gyventojų dabar visiškai nešildo tai, kad esame NATO? – „Ekstra žinios“ tiesiai šviesiai paklausė Lietuvos ambasadoriaus NATO Lino Linkevičiaus.

– Nereikia pulti į kraštutinumus ir dainuoti pagal tas melodijas, kurios buvo girdimos mums stojant į NATO – neva čia jokios naudos, tai brangu ir niekam to nereikia.

Tai, kas įvyko – nelaimingas atsitikimas. Kartu matau tam tikrų teigiamų dalykų. Turime progą dar kartą kritiškai įvertinti, kaip viskas veikia. Nelabai malonus faktas, bet išnaudokime jį, kad tai daugiau nepasikartotų.

Palaukime komisijos išvadų. Jomis mes pasidalysime su Aljanso kolegomis, NATO karine vadovybe, bus pateiktos rekomendacijos. Tai bus pamoka. Finale tai, kas vadinama oro policija, neabejoju, veiks efektyviau ir geriau veikiančia sistema. To mes visi ir norime.

– Kodėl nukritus rusų lėktuvui NATO atsidūrė tarsi kažkur toli, kaip atskira organizacija, o Lietuva lyg našlaitė viena palikta aiškintis su Rusija?

– Gal mes patys viską pateikėme pernelyg hipertrofuotai, todėl toks įspūdis ir susidaro.

Tikrai nereikėtų jaustis vienišiems ar likimo valiai paliktiems.

Visi NATO vadovai apie įvykį informuoti labai detaliai. Ir mano kolegos ambasadoje, ir aš pats tą dariau. Net su NATO generaliniu sekretoriumi šnekėjau. Visi žino situaciją. Žino, kad avarijos tyrimas yra Lietuvos institucijų kompetencijoje. NATO gerbia Lietuvos institucijas ir jomis pasitiki, tad nemano, kad už jas reikia dirbti. Tyrimą reikia pabaigti ir sulaukti rezultatų.

Jeigu ateis toks etapas, kad mus reikės nuo kažko ginti, pavyzdžiui, nuo padidėjusio politinio spaudimo – tada NATO, aš manau, įsijungs.

– Ar NATO neturėtų aprūpinti Lietuvą, turinčią Aljanso išorinę sieną, geresne įranga ir technika?

– Tokia galimybė bus aptarta išvadose po tyrimo. Bus proga užduoti tuos klausimus. Aš irgi norėčiau, kad viskas būtų pagerinta, jei išties yra spragų.

Tyrimas parodys, ką reikia pagerinti, ir tai turės būti padaryta. NATO savigarba tikrai gali būti užgauta, jei kažkas yra negerai.

– Bet juk Rusijai jau pavyko sumenkinti Lietuvą, parodyti mus kaip silpną NATO grandį!

– Nežinau, kad kieno nors akyse būtume labai sumenkėję, neteko man to išgirsti. Patys savęs nesumenkinkime anksčiau laiko, ir bus gerai.

Viskas pagal standartus?

Šiuo metu Lietuvos oro erdvę saugo vokiečiai. Vokietijos Karinių oro pajėgų junginio Lietuvoje atstovas spaudai majoras Karlas Heinzas Smuda į „Ekstra žinių“ klausimus atsakinėjo tarsi berdamas gerai išmokto atsikalbinėjimo žodžius.

Jis pareiškė, kad vokiečių lakūnai buvo tikri karžygiai ir užduotį atliko tiesiog puikiai.

Panašu, kad šioje situacijoje kalčiausias rusų lėktuvo Su-27 pilotas. Jis pernelyg greitai iššoko iš savo naikintuvo, nespėjus pasirodyti vokiečiams.

– NATO struktūros šiame incidente elgiasi labai pasyviai. Kodėl jūsų atstovai nepadeda tirti šios rusų karinio lėktuvo katastrofos? – „Ekstra žinios“ paklausė K.H.Smudao.

– Tai pirmiausia Lietuvos Vyriausybės reikalas. NATO specialistai padės tada, kai į juos bus kreiptasi. Kol kas mes atlikome tai, ką turėjome tokioje situacijoje padaryti.

– Bet vokiečių lakūnai virš įvykio vietos pasirodė tik tada, kai Su-27 nuolaužos jau rūko susmigusios į žemę. Ar jie visada taip lėtai reaguoja?

– Mūsų lakūnai į orą pakilo po 8 minučių, kai gavo pavojaus signalą. Jie savo darbą atliko be priekaištų.

– O jeigu toks incidentas būtų kilęs kitoje NATO šalyje?

– Visur NATO kariškiams galioja tie patys reikalavimai ir manau, kad lakūnų veiksmai būtų buvę tokie patys. Be to, dabar ne karas – tokioje situacijoje iš karto pradėti šaudyti būtų neatsakinga.

– Gal nuvylė Lietuvoje esančios oro erdvės sekimo sistemos?

– Manau, kad jos taip pat atitinka NATO standartus.

Reakcija – keista

Lietuvos bejėgiškumą ir nulinį NATO vaidmenį šioje istorijoje kritiškai vakar įvertino europarlamentaras Rolandas Pavilionis:

„Sutrikusi šalies navigacija gali sugriauti esminius valstybės stulpus – tai žmonių ir demokratijos saugumas.

Nevykusi buvo ir pirminė aukščiausių šalies pareigūnų reakcija, jų mėginimai nuraminti žmones, esą Lietuvos, NATO šalies, suverenumo pažeidimas – jokia grėsmė nacionaliniam saugumui!

Savo keistais pareiškimais tiek ponas prezidentas, tiek ponas Kirkilas patvirtino, kad jie neatsako už šalies saugumą. Todėl jie patys kelia pavojų nacionaliniam saugumui“.

„Ekstra žinios“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.