Seimas, prieš suteikdamas Vyriausybei įgaliojimus išpirkti „Mažeikių naftą” iš „Jukos” ir ją parduoti naujam savininkui, turės įsitikinti, kokias priemones ši pasitelks sandorio rizikai mažinti.
Tai trečiadienį kalbėjo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas „Žinių radijo” laidoje.
„Visada darant tokias operacijas yra tam tikros rizikos. Mes turėsime išklausyti Vyriausybės poziciją, kiek jinai mato rizikos ir kiek jinai imasi veiksnių jai sumažinti. Kad nebūtų taip, jog Vyriausybė liks su akcijomis ir nebus užtikrintas naftos tiekimas „Mažeikių naftai”, – kalbėjo A. Paulauskas.
Anot jo, Vyriausybės numatytas pirkimas yra „pateisinamas”, tačiau turi būti skaidrus ir akivaizdžiai naudingas Lietuvai. Be to, pinigų skolinimasis sandoriui, esant galimybei, turėtų būti daromas nedidinant valstybės skolos.
„Vyriausybė turi visus sandorius atlikti aiškiai, skaidriai, visuomenei suprantamai. Sandoris turi būti naudingas visuomenei. Ta rizika turi būti minimali arba apskritai tos rizikos nebūti. Būtent tokiais kriterijais mes vadovausimės (vertindami Vyriausybės planus – ELTA)”, – kalbėjo A. Paulauskas.
Jis atkreipė dėmesį, jog Vyriausybės narių pasisakymai apie sandorį yra skirtingi. Premjeras Algirdas Brazauskas apie Vyriausybės tarpininkavimą parduodant „Mažeikių naftą” kalba kaip apie tikrai įvyksiantį sandorį, o ūkio ministras Kęstutis Daukšys viešai laikosi pozicijos, jog „Mažeikių naftą” pirkti derėtų, tik jei Vyriausybės netenkintų „Jukos” surastas pirkėjas.
Trečiadienį Vyriausybė posėdyje numato svarstyti ir perduoti Seimui projektą įstatymo, leisiantį jai vykdyti šį sandorį bei jam skolintis pinigų. Šį projektą Seimas anksčiausiai pradėtų nagrinėti kitą savaitę.
Manoma, kad Vyriausybei išpirkus „Mažeikių naftos” akcijas nustos galioti 1999-aisiais metais su JAV kompanija „Williams” sudaryta „Mažeikių naftos” privatizavimo sutartis.
Lietuva valdo 40,66 proc. „Mažeikių naftos” akcijų, „Jukos” – 53,7 proc. akcijų. Vyriausybė turi pirmumo teisę išpirkti pastarąjį paketą, kurio rinkos kaina yra vertinama daugiau kaip 4 mlrd. litų.
Eltos anksčiau kalbinti ekspertai nuogąstavo, kad Vyriausybės bandymas spekuliuoti „Mažeikių naftos” akcijomis gali virsti ir nuostoliais. Siekis pasirinkti „priimtiną” pirkėją taip pat gali pakartoti ir nepavykusią JAV koncerno „Williams” atėjimo į „Mažeikių naftą” istoriją.
„Tai primena lipimą ant to paties grėblio”, – Eltai komentavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Remigijus Šimašius.
Anot jo, Vyriausybė nėra lygiavertis dalyvis aukcione, kurio dalyviai žinos, kad Lietuva ketina pasinaudoti pirmumo teise išpirkti „Mažeikių naftos” akcijas iš šaliai nepriimtino pirkėjo. „Tokiu atveju gali atsirasti įvairių užkulisinių susitarimų ir nerealių kainų siūlymų”, – teigė R. Šimašius.
Spaudoje buvo nuogąstaujama, jog Vyriausybei negalint grąžinti „Mažeikių naftai” pirkti pasiskolintų pinigų, Lietuvos makroekonominiai rodikliai gali pablogėti tiek, jog šalis negalės euro įsivesti nuo 2007-ųjų.
„Jukos” sulaukus milijardinių ieškinių dėl tariamų mokesčių nepriemokų, koncernas balansuoja ant žlugimo ribos ir parduoda turtą. Pagrindiniai „Jukos” akcininkai ir buvę vadovai – kalėjime.
Pasak kai kurių šaltinių, realiausi pretendentai įsigyti „Mažeikių naftą” – Rusijos koncernas „Lukoil” bei TNK-BP. Spaudos teigimu, TNK-BP yra Vyriausybės vertinama bendrovė, nes į ją yra investavusi Didžiosios Britanijos milžinė BP.
„Mažeikių nafta” yra pagrindinė degalų tiekėja Lietuvos rinkai, taip pat didžiausia eksportuotoja bei daugiausiai pelno uždirbanti šalies įmonė. Bendrovė taip pat valdo Būtingės terminalą bei Biržų naftotiekį.
Išaugus veiklos apimtims bei produkcijos kainoms „Mažeikių naftos” konsoliduotos pajamos pagal JAV apskaitos principus (US GAAP) pernai padidėjo 44,7 proc. – iki 7,663 mlrd. litų, o grynasis pelnas – 3,3 karto – iki 721,883 mln. litų.
2005-09-21 10:14