21 metų klaipėdietis Donatas Senkus praėjusius metus praleido neįprastai. Vaikinas įrašinėjo muziką Norvegijoje, grojo ir šoko Indijos publikai ir grožėjosi Himalajų peizažais…
Visa tai jis patyrė mokydamasis kūrybinėje „Jaunimo misijos” mokykloje, kuri įsikūrusi Norvegijoje. Modernioje mokymo įstaigoje sudarytos visos sąlygos saviraiškai plėtoti, nepamirštant ir krikščioniškųjų vertybių propagavimo.
Į „Jaunimo misijos” veiklą vaikinas įsitraukė prieš kelerius metus, pakviestas draugų. Tarptautinė krikščioniškoji organizacija Lietuvoje veikia kaip labdaros ir paramos fondas. Klaipėdoje ji įsikūrė prieš daugiau negu aštuonerius metus.
Donatą patraukė čia propaguojama žmogiška pagarba, šiluma. „Be to, jie deklaruoja laisvę veikti. Bet čia ir kilo šiokia tokia problema – veikti ką? 2002-ųjų pavasarį sumaniau kurti šokių grupę – iki to jokios meninės grupės čia nebuvo”, – pasakoja pašnekovas.
Nors tuomet labiausiai rūpėti jam turėjo mokslai vidurinėje mokykloje, Donatas prisipažįsta negalėjęs susitelkti į dalykus, kurie jo netraukdavo. „Negaliu domėtis kuo nors, kai žinau, kad galiu nueiti kitur, kur manęs labiau reikės”, – sako vaikinas.
Nuo pat vaikystės žavėjęsis muzika bei šokiais, Donatas pats pramoko muzikuoti – groja būgnais ir perkusija. „Muzikos mokyklos nelankiau, tik pradinėse klasėse turėjau gerą mokytoją, kuri žavėjosi liaudies muzika ir apskritai skyrė dėmesio meniniam ugdymui. Mano tėvai taip pat pritaria mano interesams”, – pasakoja jis.
Kūrybos sritys
Baigęs mokyklą, jis įstojo studijuoti renginių režisūros Klaipėdos universiteto menų fakultete. Pasimokė dvejus metus, o po to polėkis šiek tiek išblėso, ir jis pasiėmė akademines atostogas.
Apie savo gyvenimo situaciją vaikinas prasitarė „Jaunimo misijos” vadovei. O šioji jam pasiūlė išvažiuoti pastudijuoti į vieną kūrybinių „Jaunimo misijos” misionierių mokyklų, įsikūrusią Norvegijoje.
Stojant į ją, reikėjo užpildyti anketą, gauti dvi rekomendacijas ir parengti savo garso ar vaizdo įrašą arba projektą, kadangi mokykloje galima rinktis iš keturių kūrybos sričių: muziką, šokius, taikomuosius menus arba dramą.
„Norėjau ir į šokį, ir į muziką, bet tais metais į šokio grupę priėmėme tik merginas. Nusiunčiau porą dainų, kurias įgrojau perkusija”, – sako jis.
Donatą priėmė. Tiesa, jam teko pasukti galvą, iš kur gauti finansavimą studijoms. Vaikinas paskaičiavo, kad 9 mėnesiai studijų ir kelionių atsieina apie 30 tūkst. Lt. Dalį finansavo pati mokykla – kaip neturtingos šalies atstovui.
Tačiau iš kur gauti dar keliolika tūkstančių, vaikinas nelabai įsivaizdavo. „Pasisekė – kaip tik tą vasarą mūsų mieste lankėsi „Jaunimo misijos” dalyvis, kuris rūpinasi finansavimo šaltinių paieška ir pažadėjo padėsiąs”, – sako klaipėdietis.
Kūrybinėje mokykloje drauge su Donatu studijavo dar dvidešimt penki 17-27 metų žmonės iš visų pasaulio šalių: JAV, Kanados, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Pietų Korėjos, Armėnijos, Didžiosios Britanijos.
Penkis mėnesius jaunimas skyrė Biblijos studijoms ir du – kūrybiniams dalykams. „Mokymasis vyko labai žaismingai, netgi vaikiškai. Tačiau tas vaikiškumas nėra paikas”, – įspūdžiais dalijosi Donatas.
Muzikos grupės nariai turėjo bendrą mokymosi tikslą – išleisti savo albumą. „Kiekvienam studentui jame buvo skirta po šešias minutes savo kūriniui, – pasakojo pašnekovas. – Mums vadovavo labai įdomus žmogus, muzikantas multiinstrumentalistas. Pačioje pradžioje jis tiesiog davė mums užpildyti anketėlę, kurios klausimai buvo labai paprasti, bet tuo pačiu paskatino susimąstyti apie tai, ką darai ir ką nori daryti. Pavyzdžiui: „Kuo tu groji?”, „Kodėl?”. Paskui ieškojome temos, problemos, kurią turėjome gvildenti savo kūrinyje ir t. t.”
Aprangos kodai
Per mokymosi laiką studentai vyko į dvi misijas-keliones Norvegijoje, kurių metu mokyklose, bažnyčiose, kavinėse bei lauko koncertų metu pristatė savo parengtą programą: spektaklius, šokius bei muziką.
„Turėjome ir dar vieną įdomų projektą: kūrėme dokumentinį filmą apie tai, koks, mūsų manymu, turėtų būti krikščionis. Šiai juostai įrašinėjau foninę muziką”, – sakė Donatas.
Mokslo metams einant į pabaigą, imta planuoti dviejų mėnesių misija-kelionė. Buvo numatytos penkios vietos, į kurias pasiskirstę grupėmis, turėjo vykti studentai: Tanzanija, Hondūras, Brazilija, Indija arba vadinamasis Europos turas (Danija, Olandija, Prancūzija).
„Mane labiausiai viliojo Brazilija ir Indija, norėjau savo akimis pamatyti, kaip viskas yra tose šalyse. Brazilijoje misionieriams buvo numatytas darbas su gatvės vaikais. Tai labai pavojinga. Traukė ir tenykštė kultūra, egzotiškas kovos menas kapoeira… Šias dvi šalis ir parašiau, kai turėjome apsispręsti, kur labiausiai norime važiuot.”
Paskirsčius jaunimą grupėmis, Donatas su keliais draugais papuolė į tą, kuri važiavo Indijon. „Buvo daug pasiruošimų – kremai nuo saulės, skiepai ir pan. Be to, apie mėnesį tobulinome savo programą – repetavome šokius ir giesmes”, – pasakojo vaikinas.
Atvykę į Indiją, tris savaites jaunieji misionieriai praleido Punos mieste – gyveno vieno iš „Jaunimo misijos” vadovų namuose.
„Indijoje tikrai stebėtinai nešvaru ir netvarkinga. Man susidarė įspūdis, kad ten žmonės gyvena be jokios kasdienybės organizavimo sistemos. Kita vertus, vos atvykę, išklausėme visą paskaitą apie aprangos kodus – kur ir kada galima vaikščiot plikomis kojomis ir rankomis, – sako Donatas. – Kambaryje, kur gyvenome, buvo tik kėdė ir užuolaidos. Bet grindys tokios nešvarios, kad net du kartu išplovęs galėjai susitept drabužius – labai karšta ir dulkės lipte limpa.”
Grupė lankėsi mokyklose, pristatė savo programą, bendravo su indais, susitikinėjo su vietiniais misionieriais. Donatas sako įsitikinęs, kad moterų teisės ir galimybės šioje šalyje vis dar dar yra ribotos.
„Apskritai tiesiog keista, kaip žmonės išgyvena tomis sąlygomis”, – iki šiol stebisi Donatas.
Vasarą sugrįžęs į Lietuvą, jis vėl įstojo į Klaipėdos universitetą – neakivaizdžiai studijuoti teologijos – ir toliau plėtoja savo muzikinę veiklą: groja vakarėliuose, dalyvauja meno renginiuose.
„Nesu toks protingas, kad kalbėčiau citatomis, – šypteli Donatas. – Bet dvasingumas ir menas man yra reikšmingi. Tėvai irgi ragino vertinti tai rimtai. Ieškosiu kelių, kaip įgyvendinti savo sumanymus…”
Dominykas Šalčius