Tauta ir valdžia eina į skirtingas puses. Nors praėjusią savaitę iniciatyvinė piliečių grupė pradėjo rinkti parašus dėl referendumo, kuriuo būtų siekiama atidėti euro įvedimą, šalies valdžia jau parengė lito laidojimo planą.
Vakar premjero Algirdo Brazausko vadovaujama euro įvedimo koordinavimo komisija nutarė teikti šį planą svarstyti jau kitos savaitės Vyriausybės posėdyje. Kad planas įsigaliotų, dar reikės ir Seimo patvirtinimo.
Tačiau spręsti šį klausimą, referendumo iniciatorių nuomone, parlamentas neturįs įgaliojimų.
Nori tik diskusijos?
Tiek vienas iš referendumo iniciatorių Kazimieras Uoka, tiek ir iniciatyvinės grupės pirmininkė klaipėdietė verslininkė Birutė Bagvilienė tvirtina, kad inicijuojamas referendumas nėra nukreiptas prieš eurą, mat iniciatyvinėje grupėje yra ir bendrosios valiutos šalininkų, ir priešininkų.
„Seimas, mano nuomone, neturi įgaliojimų spręsti, ar šalis gali įsivesti eurą, ypač tokiomis sąlygomis, kurioms jis buvo įvestas kitose šalyse. Atiduoti spręsti nacionalinės valiutos likimą Seimui būtų ir neteisinga, ir pražūtinga, nes Konstitucija, priimta referendumu, įtvirtina nacionalinę valiutą. Jei šią nuostatą tauta atšauks, tuomet niekas nebeturėtų priešintis ir euro įvedimui”, – teigia K. Uoka.
Anot B. Bagvilienės, norint įsivesti eurą reikėtų pasiekti bent vidutinį Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo lygį. Dabar Lietuvoje algos esą sudaro vos 40 proc. ES vidurkio, o kainos – 70 proc. B. Bagvilienės turimais duomenimis, eurą 2007 metais taip pat ketinančioje įsivesti Slovėnijoje algos siekia 85 proc. ES vidurkio.
„Referendumą inicijuojame todėl, kad daugelį žmonių kankina nežinomybė – nieko neaiškinama, yra daug netiesos. Mes norime diskusijos, aiškumo ir kaip eiliniai vartotojai, ir kaip verslininkai. Štai Slovėnijoje jau seniai patvirtintas euro įvedimo komitetas, viskas suskaičiuota, jau senokai aiškinama žmonėms, o pas mus vadovaujamasi nuostata, kad viskas yra gerai. Turime informacijos, kad Mastrichto kriterijai, kurių būtina neperžengti siekiant įsivesti eurą, nevykdomi, tačiau mums aiškinama, kad viskas yra gerai. Manome, kad referendumas yra vienintelis tikras būdas išsiaiškinti, kiek mums visiems kainuotų lito pakeitimas euru, ar tinkamai pasirengta tokiam žingsniui, sužinoti apie ekonomines ir socialines tokio sprendimo pasekmes”, – teigia B. Bagvilienė.
Norint, kad referendumas būtų paskelbtas, iki šių metų gruodžio vidurio Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti įteikta ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių parašų. Anot K. Uokos, preliminarūs duomenys rodo, esą referendumo idėją aktyviai palaikys pensininkai, darbininkai ir kaimų gyventojai. Referendumui esą nepritaria jaunimas ir didesnes pajamas gaunantys žmonės.
„Klaipėdos apskritis turėtų surinkti 40 tūkst. parašų. Žinant ankstesnių referendumų duomenis, tokį kiekį parašų surinkti yra visiškai įmanoma. Klaipėdiečiai referendumuose yra gana aktyvūs”, – teigia K. Uoka.
B. Bagvilienės teigimu, uostamiestyje ir Klaipėdos apskrityje parašus rinks apie 20 savanorių, už tai negausiančių jokio atlyginimo. Jie dar ieškosis sau pagalbininkų.
„Organizuoti parašų rinkimą yra labai sunku, nes neturime lėšų, be to, mus dar blokuoja – neleidžia paaiškinti savo motyvų nei televizijoje, nei radijuje, nei spaudoje”, – skundėsi pirmininkė.
Sukeltų koliziją
Tačiau daugumos politikų, teisininkų, verslininkų bei analitikų nuomone, kad ir kokių gražių idėjų būtų vedini referendumo iniciatoriai, ši iniciatyva esanti pavėluota, o jos pasekmės netgi gali sukelti teisinę koliziją.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas jau anksčiau pareiškė, kad dėl euro įvedimo juridiškai viskas išspręsta stojimo į ES sutartyje, nes Lietuva stojo į ES ir valiutų sąjungą. Žinia, už Lietuvos tapimą Europos Bendrijos nare šalies piliečiai pasisakė 2003-iųjų euroreferendume. Identiškos nuomonės laikosi ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis teigia, kad Lietuva balsavo už įstojimą į ES kaip už visumą – su visais patinkančiais ir nepatinkančiais Bendrijos aspektais.
„Nepatinka griežti gamtosauginiai reikalavimai, akcizai ir t.t., tačiau toks dalykas, kaip ES pinigai, mums labai patinka. Jei rengtume referendumus dėl kiekvieno iš šių klausimų, natūralu, jog tauta pasirinktų tik tai, kas jai patinka. Akivaizdu, kad tokiu atveju visas integracijos procesas pavirstų farsu. Suprantu žmones, kurie sako, jog balsuodami už narystę ES jie nežinojo, kad balsavo ir už eurą, bet toks jau yra rinkimų dėsnis – žmonės dažniausiai balsuoja nelabai įsigilinę. Bet tai natūralu – juk stojimo į ES sutartis yra žvėriškos apimties dokumentas”, – sako Lietuvos banko atstovas.
R. Kuodžio įsitikinimu, referendumo rengimas yra grynai populistinis žingsnis, neturintis jokių teisinių pasekmių, jo rezultatai esą būtų niekiniai.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos vertinimu, vienintelė dabar inicijuojamo referendumo prasmė gali būtų siekis duoti valdžiai rekomendacinį ženklą, ar tauta nori euro jau dabar, ar vėliau. „Tačiau referendumas negali užkirsti kelio euro įvedimui”, – įsitikinę analitikas.
J. Sabatausko teigimu, jei inicijuojamas referendumas įvyktų ir žmonės pritartų jo formuluotei, atsirastų teisinė kolizija.
„Iškiltų klausimas, kuri tautos valia yra aukščiau – ta, kuria buvo pritarta visai stojimo į ES sutarčiai, ar ta, kuria vėliau atmetamas vienas iš šios sutarties punktų. Tokiu atveju, ko gero, jau reikėtų organizuoti referendumą dėl išstojimo iš ES”, – svarstė J. Sabatauskas.
Seimo Teisės departamento direktoriaus Kęstučio Virkečio teigimu, inicijuojamas referendumas sukuria situacija, kurioje klausimų – daugiau nei atsakymų.
„Formuluojamas referendumo klausimas „Ar pritariate, kad skelbiamas 2007 metais Lietuvos pinigų (lito) panaikinimas būtų atidėtas, o sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje būtų priimtas tik Tautos referendumu?” užprogramuoja dar vieną referendumą. Kyla klausimas, ar referendume gali būti pateikiama tokia formuluotė, nes 9 Konstitucijos straipsnis teigia, kad referendumais sprendžiami tik svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai. Ar siekis organizuoti kitą referendumą yra tokio svarbumo klausimas?” – mąstė K. Virketis.
Tiek jis, tiek ir J. Sabatauskas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas atidėti euro įvedimą nenurodant konkrečios datos reikštų, kad bendrosios valiutos įvedimas gali būti atidėtas tik dienai, savaitei ar mėnesiui.
Tačiau jei euro įvedimo atidėjimas galėtų būti tik formalus, tai reikalavimą suorganizuoti dar vieną referendumą valdžia privalėtų vykdyti.
„Tokiu atveju Seimas jau neturėtų teisės nepaskelbti referendumo. Visgi manau, kad referendumo iniciatoriai jau dabar turėjo sukaupti drąsą ir iškart klausti tautos, ar ji apskritai pritaria euro įvedimui. Tai būtų ir sąžininga, ir principinga, be to, būtų taupomos biudžeto lėšos”, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, referendumo organizavimas šalies biudžetui atsieitų apie 12 mln. litų.
Darbai jau vyksta
Ruošdamasi pakeisti litą euru Lietuva jau yra sukūrusi specialią premjero Algirdo Brazausko vadovaujamą euro įvedimo koordinavimo komisiją, suformuotos šešios specialios darbo grupės. Ši komisija jau patvirtino euro įvedimo planą ir vakar nutarė jį teikti svarstyti rugsėjo 28 dienos Vyriausybės posėdyje. Kad planas įsigaliotų, dar reikia Seimo patvirtinimo.
„Apsvarstėme du dokumentus. Vienas iš jų – euro įvedimo planas, antras – propagavimo dokumentas, kuris bus kaip priedas prie euro įvedimo plano”, – vakar po komiteto posėdžio sakė A. Brazauskas.
Plane numatytas dviejų savaičių pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus galima atsiskaityti tiek litais, tiek eurais. Pasiruošimas jam vyks gruodžio mėnesį. Pasak premjero, nuo gruodžio 20 dienos visos institucijos, naudojančios grynuosius pinigus, galės įsigyti eurus.
„Labai daug keitimų reikės mūsų įstatyminėje bazėje. Organizacinis darbas, kuris turės būti atliktas, yra nemažas”, – teigė A. Brazauskas.
Pasak jo, į planą buvo įrašyta dalis Lietuvos prekybos asociacijos ir Bankų asociacijos pasiūlymų. Buvo skelbta, kad nacionalinis euro įvedimo planas turėtų apimti visas su euro įvedimu susijusias sritis.
Lietuvos bankas taip pat jau sukūrė strategiją, kaip apšviesti gyventojus, kad euro įvedimas yra neišvengiamas, ir įtikinti šį procesą esant naudingą. Aktyviausia kampanija prasidės kitąmet, kai paaiškės ES Tarybos sprendimas dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną.
Strategija numato, kad institucijos pagal savo kompetenciją pateiks visuomenei informaciją apie euro įvedimo padarinius, gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, socialinių išmokų perskaičiavimo eurais principus, eurų banknotų ir monetų nominalus, nacionalinės valiutos keitimo į eurus galimybes ir kita. Gyventojų informavimo kampanijai numatoma skirti apie 10-11 mln. litų.
Iš viso euro įvedimas Lietuvos centriniam bankui gali kainuoti per 100 mln. litų, o komerciniai bankai išlaidas skaičiuos dešimtimis milijonų litų. Į šią sumą, be informavimo kampanijos, įeis dar ir pinigų gamybos, informacinės sistemos pertvarkymo bei prisijungimo prie Europos mokėjimų sistemos TARGET išlaidos. Pasak Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino, dalį informacinės kampanijos išlaidų gali padengti Europos centrinis bankas bei Europos Komisija, o likusios išlaidos teks Lietuvos bankui.
Reikia keisti Konstituciją
Lietuvai atsisakant lito, teks keisti ir šalies Konstituciją. Jos 125 straipsnyje įrašyta, kad „pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas”. Tuo tarpu euro emisija visose bendros Europos valiutos zonai priklausančiose valstybėse užsiima Europos centrinis bankas (ECB). Įsivedus eurą Lietuvos bankas bus tik jo atstovybė mūsų šalyje. Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas tvirtino, kad ECB atstovai yra žodžiu pareiškę nuomonę, jog Lietuvai rengiantis įsivesti eurą būtų geriausia apskritai atsisakyti šio sakinio Konstitucijoje. Tokiu būdu būtų atvertas teisinis kelias ECB užsiimti pinigų emisija Lietuvoje.
Vakar parlamentaras Rimantas Smetona Seimo posėdžių sekretoriate jau įregistravo Seimo Konstitucijos komisijos parengtą su euro įvedimu susijusią Konstitucijos 125-ojo straipsnio pataisą. 45 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo iš minėtojo straipsnio pašalinti žodelį „tik”.
Beje, komisija prieš tai atmetė ECB pasiūlymą kartu pakeisti 75-ąjį ir 84-ąjį Konstitucijos straipsnius, įteisinančius, kokiais konkrečiais atvejais Seimas gali atstatydinti Lietuvos banko vadovą. ECB savo siūlymu norėjo užtikrinti politinę centrinio banko vadovo nepriklausomybę, tačiau, Konstitucinės komisijos bei Lietuvos banko nuomone, nepriklausomybę užtenkamai garantuoja Lietuvos banko įstatymas.
Konstitucijos pataisas Seimas numato priimti iki kitų metų gegužės mėnesio, kai ECB kitą kartą vertins Lietuvos pasirengimą eurui įvesti. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, kiekvieną kartą už ją turi pasisakyti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Laiku nepakoregavus pagrindinio šalies įstatymo būtų galima atsisveikinti su viltimis po pusantrų metų įsivesti eurą.
Gali tekti palaukti
Su šiomis viltimis tektų atsisveikinti ir tuomet, jei Lietuvos ekonominiai rodikliai imtų viršyti Mastrichto sutartimi numatytus kriterijus:
* infliacijos lygis negali daugiau nei 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, infliacijos lygio;
* biudžeto deficitas turi būti mažesnis nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP);
* nacionalinė skola neturi viršyti 60 proc. BVP;
* ilgalaikių palūkanų normos negali daugiau nei dviem procentiniais punktais viršyti trijų ES šalių, kuriose infliacija per praėjusius metus buvo mažiausia, palūkanų normos;
* nacionalinės valiutos keitimo kursas turi dvejus metus neperžengti tam tikrų iš anksto nustatytų ribų.
Lietuvos pareigūnai tvirtina, kad visi šie mūsų šalies ekonominiai rodikliai ne tik yra geri, bet ir atrodo geriausiai palyginti su Estija bei Slovėnija, kurios irgi siekia įsivesti eurą 2007-ųjų pradžioje.
Finansų ministras Zigmantas Balčytis praėjusią savaitę tikino, kad nuo euro Lietuvos neturėtų atitolinti net naftos kainų šuolio išprovokuota didesnė infliacija bei galimas šalies ekonomikos plėtros sulėtėjimas.
Savo ruožtu ES ekonomikos ir pinigų politikos komisaras Choakinas Almunija neseniai pabrėžė, kad Europos Komisija siūlys priimti naująsias ES nares į euro zoną tik tuo atveju, jei jos įvykdys visus euro įsivedimo kriterijus.
Martynas Vainorius