Diplomatinis konfliktas tarp Lietuvos ir Rusijos po šios šalies naikintuvo SU-27 katastrofos gilėja – vakar mūsų valstybės pareigūnai viešai prabilo apie iš Rusijos prasidėjusią propagandos kampaniją bei pareiškė oficialų protestą.
„Tai maždaug reikštų, kad Rusija reikalauja teisės pažeidinėti Lietuvos sieną, mėtyti čia raketas, ir po to ramiai ir netrukdomai pasitraukti”, – reaguodamas į Rusijos diplomatų reikalavimus atiduoti lėktuvo nuolaužas ir pilotą sakė mūsų valstybės Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Albinas Januška.
Minėtą Rusijos reikalavimą nesuprantamu, nelogišku ir neadekvačiu išskirtiniame interviu „Vakarų ekspresui” pavadino Seimo NATO reikalų komisijos vadovas klaipėdietis parlamentaras Vaclavas Stankevičius.
Iš Lietuvos – protestas
Šią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai pareiškė, jog rugsėjo 15 dieną Šakių rajone sudužusį lėktuvą SU-27 pilotavęs ir katapultavęsis majoras Valerijus Trojanovas yra nepavaldus Lietuvos jurisdikcijai ir turi neliečiamybę.
Taip pat pareikšta, neva Lietuva turinti perduoti Rusijai lėktuvo liekanas.
Tokius teiginius mūsų valstybės krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas įvertino taip: „Neliečiamybę turi tik diplomatai. O grąžinti lėktuvo nuolaužas Rusijai, kol nebaigtas tyrimas, mes nematome prasmės”, – sakė jis.
Vakar minėtomis Rusijos pretenzijomis pasipiktino ir URM – diplomatiniais kanalais buvo pareikštas protestas.
Pasak URM sekretoriaus A. Januškos, paprašius paaiškinti, kuo remdamiesi Rusijos diplomatai reikalauja grąžinti nuolaužas bei pilotą, atsakymo negauta.
„Pareiškėme protestą dėl prasidėjusios propagandinės kampanijos siekiant diskredituoti Lietuvos, kaip NATO valstybės, įvaizdį”, – vakar sakė A. Januška.
Reaguoja jautriai
Rusijos žiniasklaidoje Lietuvos pareigūnų komentarai bei elgesys dėl SU-27 katastrofos tyrimo vertinami itin jautriai.
„SU-27 nukrito specialiai”, – tokią antraštę vakar galima buvo pamatyti viename populiariausių Rusijoje elektroninių dienraščių www.gazeta.ru.
„Rusų ekspertai mano, kad ši lietuvių versija beprasmė ir tyrimo vilkinime įžvelgia tam tikrus piktus Lietuvos kėslus. Lietuvos karininkų vadai, neišsiaiškinę įvykio priežasčių, jau ketvirtą parą po lėktuvo katastrofos pakeitė savo pareiškimų toną.
Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos atstovai pasisakydavo gana korektiškai ir geranoriškai Rusijos atžvilgiu, tačiau dabar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras faktiškai apkaltino rusus dėl iš anksto suplanuotos akcijos”, – rašoma viename iš straipsnių.
Taip sureaguota po to, kai G. Kirkilas, anot Rusijos žiniasklaidos, neatmetė galimybės, kad katastrofa galėjo būti suplanuota.
Neįžvelgia logikos
Kaip turėtų elgtis Lietuva, jei paaiškėtų, kad SU-27 katastrofa išties buvusi Rusijos provokacija, parlamentaras V. Stankevičius nedrįso spėlioti.
Kaip vertinate Rusijos diplomatų spaudimą dar nepasibaigus tyrimams atiduoti Rusijai ir jų lakūną, ir lėktuvo nuolaužas?
Pradėčiau nuo to, kad įvykus katastrofai, Lietuva parodė gerą valią Rusijai. Vien geranoriškais principais mūsų valstybė pakvietė Rusijos atstovus įvykio tyrime dalyvauti kaip stebėtojus. To mūsų valstybė galėjo ir nedaryti. Tad bet kokios pretenzijos Lietuvai iš Rusijos pusės yra nepagrįstos, nelogiškos, neadekvačios ir nesuprantamos.
Mūsų valstybė – suvereni, avarija įvyko Lietuvos teritorijoje, todėl mūsų pareiga ir teisė yra ištirti įvykio aplinkybes iki pabaigos bei pateikti jo išvadas visuomenei.
Neabejoju, kad Lietuvos pareigūnai yra pajėgūs išsiaiškinti visas aplinkybes, nes esame NATO šalis. Jei reikės, bus paprašyta pagalbos ir iš Aljanso pusės.
Ką apie incidentą mano NATO atstovai iš užsienio?
Kol kas vyksta tyrimas, todėl aš nenorėčiau kalbėti tokiomis temomis. NATO atstovai yra informuojami apie situaciją.
Gina vokiečius
Baltijos šalių oro erdvę Zokniuose saugantys Aljanso kariai iš Vokietijos šią savaitę pareiškė, esą kalta prasta Lietuvos karinių oro pajėgų radarų sistema – ar taip yra iš tiesų, ar kariai tiesiog išsisukinėja?
Nesu specialistas, tačiau norėčiau pasakyti, kad mūsų valstybė yra apsaugota kaip ir bet kokia kita NATO šalis. Supraskime, kad tie keturi naikintuvai, esantys Lietuvoje, nėra viskas, ką gali NATO pateikti Lietuvai. Aljanso galimybės – daug platesnės: ir žvalgyba, ir kosminės stotys, logistika, kita.
Buvo kalbų, kad tas Rusijos lėktuvas neva galėjo subombarduoti Ignalinos atominę elektrinę, tačiau šios prielaidos, žinoma, yra nepagrįstos. Orlaivis net nejudėjo į tą pusę, o darė viražus virš mūsų teritorijos. Buvo aišku, kad kažkas atsitiko arba su lėktuvu, arba su jo pilotu.
NATO lakūnai suveikė laiku. Neturiu jokių priekaištų Aljanso pajėgoms Lietuvoje.
Kitas dalykas – lėktuvas buvo su Rusijos skiriamaisiais ženklais. NATO koncepcijoje ši šalis – ne potencialus priešas, o NATO partnerė.
Ką manote apie versiją, esą lėktuvo katastrofa buvo sąmoninga Rusijos provokacija, norint pažiūrėti, kaip veikia NATO valstybės oro erdvės apsauga?
Nenorėčiau to vertinti, nes būtų neatsakinga. Supraskime, kad lėktuvą pilotavo žmogus, todėl galioja žmogiškasis faktorius. Reikia sulaukti tyrimo rezultatų, tada ir darysime išvadas.
Gesina ugnį
Kaip galėtų elgtis Lietuva, jei Rusija kategoriškai neigtų buvus sąmoningą provokaciją, o atliktų tyrimų rezultatai rodytų priešingai?
Teoriškai tokiu atveju Rusijai reikėtų aiškintis ne tik prieš Lietuvą, o prieš visą NATO valstybių bloką. Tačiau nemanau, kad iki to prieisime.
Ir krašto apsaugos ministras, ir kariuomenės vadas pasielgė išmintingai pakvietę Rusijos specialistus. Po tokio žingsnio niekas nebegalės pasakyti, kad tyrimas atliktas ne objektyviai.
Tačiau iškalbingi yra faktai, kad orlaivį pilotavęs lakūnas keitė parodymus, pateikė melagingą informaciją.
Gal tie, kurie pirmiau atvyko iš Rusijos, nežinojo, ar buvo orlaivis ginkluotas. Yra prieštaringos informacijos, tačiau nesutirštinkime spalvų. Sugadinti santykius daug proto nereikia, o vėliau atkurti juos – sudėtinga.
Antra vertus, Lietuva labai geranoriškai atsižvelgia į Rusijos pageidavimus, tačiau ji jokiu būdu nenusileis.
Jūsų nuomone, kaip būtų reagavusios panašioje situacijoje tokios šalys, kaip Vokietija arba Didžioji Britanija?
Manau, kad analogiškai. Gaila, bet lėktuvų katastrofos – ne naujiena.
Ar ketinama po šio incidento stiprinti Baltijos šalių oro erdvės apsaugą?
Jei dabar būtų karo pavojus, labai aštri politinė situacija su kita valstybe, jei Rusija būtų įvardyta kaip potenciali grėsmė NATO šalims, oro erdvė būtų labai sustiprinta.
Jei paaštrėtų situacija su kokia nors šalimi, Lietuvoje po keliolikos minučių jau būtų nebe keturi, o keturiasdešimt ar daugiau NATO naikintuvų.
Denisas Nikitenka