Sovietmečiu klaipėdiečiai kūrė automobilį

Penki klaipėdiečiai tarybiniais laikais sukonstravo savadarbį plastikinį automobilį. Svajota sukurti ir plaukiantį automobilį. Anais laikais įsigyti įdomų automobilį buvo neįmanoma.

1988 m. rugsėjo 11 dieną „Tarybinėje Klaipėdoje” išspausdintas Jūratės Markeliūnaitės straipsnis „Nenorim standartų, arba Automobilis daromas namie”. Norėdami turėti kažką įvairesnį nei beveik nesikeičiančių formų ir galimybių „žiguliai”, nagingi vyrai nusprendė patys sukonstruoti automobilį.

Tai – Rimantas Žičkus, Medienos medžiagų kombinato stalius, kūrybinės grupės narys, to paties kombinato vairuotojas Kęstutis Gurčinas bei Jonas Velička – Klaipėdos „Trinyčių” medvilnės gamybinio susivienijimo mechanikas. Paskui dar prisidėjo Povilas Jasiukaitis, Bandomosios laivų remonto įmonės tekintojas, ir Lietuvos jūrų laivininkystės elektromonteris Vytautas Nomgaudas.

Kad automobilis būtų lengvesnis, kėbulą darė iš sovietmečiu netradicinių medžiagų. Dėjo nuo penkių iki devynių sluoksnių stikloplasto audinio, klijavo epoksidine derva.

J.Velička netgi sugalvojo vietoj įprasto naudoti kodinį durelių užraktą. Kito meistro K.Gurčino užmačios nuskraidino ir į Prancūziją, „Citroen” gamyklą. „O norėtųsi, kad, pavyzdžiui, į žvyrkelį išvažiavęs automobilis pakiltų aukščiau, kad akmenų nekliudytų, kad, į asfaltą išvažiavęs, galėtum vėl prie žemės priglusti – juk taip greičiau važiuosi.”

Sukonstruoti automobilį, anot straipsnio autorės, nėra brangu. Tai – krūva gelžgalių, klijų, stiklo gabalų. Ilgų vakarų meistrai neskaičiuoja, jiems tai įdomus užsiėmimas. Tačiau didžiausias rūpestis – iš kur gauti variklį. Pagal reikalavimus jis turi turi būti pagamintas gamykloje. Parduotuvėse tokių dalykų nebuvo. Autoservisas tais laikais variklį parduodavo tik tam, kuris jau turi serijinės gamybos automobilį. Nelengva buvo įsigyti medžiagų konstravimui. Jų skirdavo „tik organizacijoms”.

Vyrai vylėsi, kad Lietuvos keliais ims riedėti ir daugiau individualiai pagamintų automobilių. O R. Žičkus svajojo pasidaryti dar vieną automobilį, kuris būtų ekonomiškesnis, mažesnis, lengvesnis ir netgi galėtų plaukti.

Straipsnyje paminėtus meistrus ar ką nors žinančius apie klaipėdietiško savadarbio automobilio likimą prašome atsiliepti ir pasidalinti žiniomis su „Autodromo” sudarytoju.

Vincas Grigas