Dalis Vokietijos rytinių kaimynių pirmadienį sunkiai nuslėpė apmaudą dėl to, kad valdžioje gali likti Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder), kuris santykius su Rusija, kaip teigiama, iškelia aukščiau nei su naujosiomis Europos Sąjungos (ES) narėmis.
Tiek socialdemokratas G. Šrioderis, tiek krikščionių demokratų vadovė Angela Merkel (Angela Merkel) pareiškė, kad svarstys galimybę formuoti naująją vyriausybę didžiausioje ES šalyje, tačiau abu primygtinai siekia jai vadovauti.
Vidurio Europos šalių vyriausybės po rinkimų laiko liežuvį už dantų, diplomatiškai tvirtindamos, kad jos tikisi gerų santykių su didžiausia perkybos partnere regione, nepriklausomai nuo to, kas vadovaus naujajam ministrų kabinetui.
Vis dėlto nerimas dėl rinkimų rezultatų buvo akivaizdus. Nuotaikos nepakėlė net A. Merkel vadovaujamos „plačios koalicijos”, į kurią įeitų socialdemokratai, tikimybė.
„Tai nėra geras pasirinkimas Vokietijai, Europai, Atlanto ryšiams, vadinasi, ir mums”, – komentuodamas galimą „plačią koaliciją” rašo didžiausias Čekijos dienraštis „Hospodarske Noviny”.
Daugelis Vidurio Europos valstybių A. Merkel ėmė remti jai pažadėjus užmegzti artimesnius santykius su naujosiomis ES narėmis ir vykdyti draugiškesnę politiką Jungtinių Valstijų, kurias pokomunistinės valstybės laiko Europos saugumo ramsčiu, atžvilgiu.
Bene didžiausias nusivylimas buvo juntamas Lenkijoje – didžiausioje ES naujokėje, kurios santykiai su Vokietija G. Šrioderio vadovavimo metais pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius metus.
„Rinkimų rezultatai yra baisūs”, – pareiškė didžiausios opozicinės partijos „Piliečių platforma” lyderis Janas Rokita (Jan Rokita), kuris laikomas vienu iš rimčiausių pretendentų tapti naujuoju Lenkijos ministru pirmininku.
Jo partija kartu su konservatyvia sąjungininke „Teisė ir teisingumas” prieš rinkimus atvirai gyrė A. Merkel ir kritikavo G. Šrioderį.
Ne tik šios dvi partijos, bet ir valdžioje esantys kairieji pernai susierzino, kai G. Šrioderis pamėgino priversti naująsias bloko valstybes priderinti jų mokesčius prie aukštesnio Vokietijos lygio, atsakant į tai, kad Vokietijos kompanijos nukreiptų savo produkciją į Rytus.
Lenkijos ir Vokietijos santykiai pašlijo dar tuomet, kai Varšuva bei kitos Vidurio Europos sostinės sutiko paremti Jungtinių Valstijų karą prieš Iraką, nepaisant Vokietijos ir Prancūzijos nepritarimo.
Vis dėlto Varšuvai ir Baltijos valstybėms didžiausią nerimą kelia G. Šrioderio draugystė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Skaudžios istorijos pamokytos šios keturios valstybės teigia, kad G. Šrioderis paaukojo jų interesus ir bendrą ES poziciją dvišalių santykių su Rusija vardan.
Vis dėlto dalies kairiųjų politikų, net jei jie praeityje nepritardavo G. Šrioderiui, nenuliūdino faktas, kad socialdemokratai išsaugojo viltis vadovauti kitai vyriausybei.
Valdančiosios kairiojo spektro partijos Lenkijoje, Čekijoje ir Vengrijoje prieš šiemet ar kitąmet vyksiančius rinkimus vis dar atsilieka nuo centro – dešinės opozicijos.
„SPD rodo pavyzdį”, – skelbia Lenkijos dienraštis „Trybuna”, atspindintis ekskomunistų, kurie per kitus rinkimus gali net nepatekti į parlamentą, pažiūras.
Vengrijoje, kur kairieji pastaruoju metu sumažino atsilikimą nuo konservatyvios „Fidesz” partijos, aukšto rango socialistas pareiškė tikįs, kad SPD ir G. Šrioderis liks valdžioje.
„Manau, kad socialdemokratai turi geras galimybes. Tikiuosi, kad G. Šrioderis bus kancleris”, – valstybinei naujienų agentūrai MTI sakė socialistų viceprezidentas Imrė Sekerešas (Imre Szekeres).
2005-09-19 19:13