Užuot ėmusis kuo greičiau statyti viešuosius tualetus, miesto valdžia niekaip negali apsispręsti, kur šie turėtų stovėti.
Nepaisant to, kad visi sutartinai pripažįsta katastrofišką šių, skambiai tariant, objektų stygių, antrus metus rengiama Klaipėdos miesto viešųjų tualetų išdėstymo schema greičiausiai nebus patvirtinta ir spalį vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje.
Vakar garsioji schema dar kartą – jau nežinia kurį – buvo pristatyta Miesto ūkio komiteto nariams. Tačiau ir šįsyk komiteto nariai negalėjo joje siūlomiems sprendiniams nei pritarti, nei juos atmesti. Priežastis – neparengtas sprendimo projektas, be to, nėra tokiu atveju būtino Savivaldybės administracijos direktoriaus parašo. „Viena, ką galim šiandien padaryti, – sakė Miesto ūkio komiteto narys Artūras Šulcas, – išklausyti informaciją.”
Per 35 tūkst. litų miestui atsiėjusią studiją parengė Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi UAB „Klaipėdos miestprojektas”.
Jau nesyk Miesto tvarkymo skyriaus vadovų reikalavimu koreguotą schemą pristačiusio projekto vadovo Algimanto Vitonio nuomone, paskutinį jos variantą jau būtų galima laikyti optimaliu.
Pasak architekto, per pastarąjį dešimtmetį sunykus daugeliui kadaise veikusių stacionarių tualetų, ypač apgailėtina padėtis susiklostė miesto centre ir paplūdimiuose. Pagal higienos normas ir statybų reglamentą, pasakojo specialiojo plano rengėjas, 1 000 metrų paplūdimio ruože turėtų stovėti po 4 tualetus, miesto ribose – kas 200-300 metrų.
Gi šiuo metu, sakė plano rengėjas, visame mieste esama viso labo dešimt veikiančių tualetų, paplūdimiuose dar mažiau – aštuoni. Dešimt stacionarių tualetų, iš kurių trys net neprijungti prie inžinerinių tinklų, stovi uždaryti. Kam jie priklauso – nežinia.
Pasak A. Vitonio, padėtį šiek tiek gelbsti didieji prekybos centrai. Tačiau ir šie juose esančių tualetų pernelyg nereklamuoja – vengia papildomų išlaidų.
A. Vitonio apskaičiavimais, norint iš esmės išspręsti šią tiek patiems klaipėdiečiams, tiek jų svečiams itin opią ir, kas be ko, Klaipėdai garbės nedarančią problemą, įvairiose miesto vietose reikėtų papildomai įrengti apie 100 tualetų.
Ypač sudėtinga padėtis, pasak architekto, esanti senamiestyje – čia apskritai nesą numatyta vietų stacionariems tualetams statyti. Taigi tektų verstis įrengiant kilnojamuosius tualetus. Tiesa, jie, A. Vitonio teigimu, būsią kur kas modernesni nei iki šiol čia stovėjusieji biotualetai.
Pasak A. Vitonio, įgyvendinus jo parengtą projektą klaipėdiečiai galėtų naudotis ne tik konteineriniais tualetais (vieną jų šią vasarą jau regėjome Kruizinių laivų terminale, kitą – Jūros šventės dienomis Atgimimo aikštės prieigose), bet ir tikru technikos stebuklu – vadinamaisiais automatiniais, savaime dezifekuojančiaisi tualetais. Vienas toks tualetas, A. Vitonio duomenimis, kainuoja apie 300 tūkst. litų.
Architekto siūlymu, uostamiestyje konteinerinių ir automatinių tualetų reikėtų po devynis. Pirmiausia jie turėtų atsirasti senamiestyje – ties Pilies ir Žvejų g. sankryža, Šiaurės rage, Jono kalnelio prieigose, ties Kūlių Vartų gatve.
Pasak projekto rengėjo, daugiau viešųjų tualetų turėtų atsirasti paplūdimiuose, greta perkėlų, palei dviračių takus bei kitose žmonių gausiai lankomose vietose.
Tualetų išdėstymo schema prieš patekdama į miesto Tarybą tvirtinti dar turės pereiti kai kurių komitetų filtrą. Taip savo nuomone galės išsakyti ir patys klaipėdiečiai. Tuo tikslu ją ketinama publikuoti miesto spaudoje.
Vilija Šilinienė