A. Paulauskas: Lietuva remia Turkijos narystę ES

Lietuva remia Turkijos narystę Europos Sąjungoje (ES) ir yra įsitikinusi, kad derybos dėl jos narystės bloke turėtų būti pradėtos nustatytu laiku – spalio 3 dieną.

Tokią nuostatą išdėstė Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, pirmadienį susitikęs su Lietuvoje viešinčiu Turkijos Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos pirmininko Biulento Arinčo (Buelent Arinc) vadovaujama delegacija.

Svečiai per pokalbį išreiškė viltį, kad derybos su Turkija dėl stojimo į ES prasidės numatytu laiku.

„Mūsų šalis remia jų narystę ES. Manome, kad spalio 3 dieną reikėtų pradėti derybas su Turkija“, – po susitikimo žurnalistams teigė A. Paulauskas.

Pasak jo, šis procesas gali būti ilgas, nes Turkijai teks suderinti savo įstatymus su ES teisės aktais ir atitikti Kopenhagos kriterijus. Be to, ES narių gyventojai turi būti pasirengę priimti į bloką tokią didelę valstybę.

„Štai tie trys reikalavimai, arba drambliai, kurie turi būti suformuluoti prieš galutinį sprendimą“, – pažymėjo parlamento vadovas.

Likus mažiau nei mėnesiui iki numatytos derybų pradžios Turkija atsisakė pripažinti Kipro graikų vyriausybę, kuri atstovauja visai padalintai salai Bendrijoje. Ankara pripažįsta tik šiaurinę Kipro turkų atsiskyrusią valstybę. Kipro pripažinimas yra bene pagrindinis dabar keliamas reikalavimas narystės ES siekiančiai Turkijai.

Kipras praėjusią savaitę paskelbė galintis blokuoti ES sprendimą spalio 3 dieną pradėti derybas dėl stojimo su Turkija, jei Ankara atsisakys pripažinti Kipro Respubliką.

Nikosija reikalauja, kad Ankaros stojimo derybos būtų griežtai susietos su reikalavimais pripažinti Kiprą ir laikyti jį nediskutuotinu muitų sąjungos nariu.

Oficialusis Kipras dar nėra pritaręs Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pasiūlytai kompromisinei formuluotei, kurioje nurodyta, kad visų ES valstybių narių pripažinimas – tai „pirminė narystės sąlyga“, o ne prielaida pradėti stojimo derybas.

70 mln. gyventojų, kurių didžiąją dalį sudaro musulmonai, turinti Turkija narystės ES siekia nuo 1963 metų. Kandidate ji buvo paskelbta 1999 metais, o derybas rengiasi pradėti šių metų spalio 3 dieną. Turkijai įstojus į ES, ši šalis būtų didžiausia bloko narė tiek pagal plotą, tiek pagal gyventojų skaičių.

Tačiau abejojama, ar per artimiausius keliolika metų Turkijai pavyks prisijungti prie ES. Tokias abejones dar labiau sustiprino neigiamas Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjų balsavimas dėl Bendrijos Konstitucijos. Manoma, jog baimė dėl Turkijos prisijungimo prie bloko buvo viena priežasčių, paskatinusių juos atmesti dokumentą.

Kaip anksčiau Eltai yra sakęs Užsienio reikalų ministerijos ES departamento ES sektorinių politikų koordinavimo skyriaus vedėjas Vidmantas Purlys, narystės siekianti Turkija turės įvykdyti nemažai reformų, tačiau tai nereikš, kad Ankaros ir Briuselio derybos pasibaigs šios šalies prisijungimu prie bloko.

„Pernai buvo priimtas aiškus ES sprendimas – derybos bus ilgalaikis ir atviras procesas be jokių pabaigos datų. Derybos su Turkija nebūtinai turi baigtis jos naryste. Viskas priklausys nuo pačios valstybės pažangos ir pastangų įgyvendinant reikiamus kriterijus“, – teigė ministerijos atstovas.

Remiantis pavasarį atlikta „Eurobarometro“ apklausa, ES piliečiai skeptiškai vertina Turkijos norą įstoti į bloką. Nors dauguma respondentų pritaria, kad ši šalis geografiškai priklauso Europai, palankiai jos narystę vertina 35 proc. gyventojų. Lietuvoje tokių buvo 42 proc.

2005-09-19 11:34

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.