Geranoriško susitarimo su verslininkais neužtenka, kad jie nekeltų kainų įvedant eurą

Tam, kad verslininkai įvedant eurą nekeltų kainų, Vyriausybė turi naudoti visas turimas įtakos verslininkams priemones, o ne pasitenkinti tik geranoriško susitarimo, kad kainos nebus keliamos, pasirašymu.

Tai opozicinės Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Algis Čaplikas pirmadienį kalbėjo „Žinių radijo” laidoje.

Jis siūlė pasinaudoti Europos Sąjungos šalių patirtimi, kur, anot jo, įvedant eurą mokesčių inspekcijos dirbo operatyviai – ne geranoriškai tarėsi, o naudojo tam „tikrą įtaką, kurią suteikia valdžios galimybės”.

„Jei mes versle remtumės tik kažkokiais geranoriškais susitarimais, mes nieko nepasiektume. Koks gali būti susitarimas su verslu, kuris visada siekė, siekia ir sieks pelno? Valdžia turi pademonstruoti, kad ji yra valdžia”, – aptakiai kritikavo A. Čaplikas.

Jo vertinimu, kalbėdama apie garbės kodeksą valdžia demonstruoja savo sutrikimą arba baimę prieš verslo grupes.

Finansų ministerijos bei kai kurių politikų nuomone, praktikoje neįmanoma įgyvendinti teisinių įpareigojimų verslininkams įvedant eurą nekelti kainų, nes neįmanoma nustatyti, kokia yra konkretaus pabrangimo priežastis.

Tačiau, jų nuomone, kainos Lietuvoje ir taip nekils, nes to neleis prekybininkų tarpusavio konkurencija.

„Kai kuriose valstybėse buvo priimti įstatymai, kad kažkurį laikotarpį neleidžiama prekybininkams didinti kainų. Bet administravimas to įstatymo praktiškai neįmanomas, nes niekaip negali paaiškinti, kodėl ta kaina pakilo. Neįsivaizduoju, kaip tai galima sutvarkyti”, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas, priklausantis valdančiosios koalicijos Socialdemokratu frakcijai.

Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas tikino, kad visi Europos šalių ekspertai, su kuriais jam teko kalbėtis, pripažino, kad kainų kelti neleidžiantis įstatymas yra tik psichologinio poveikio.

„Konkurencija turėtų užtikrinti, kad tuo nebus piktnaudžiaujama”, – kalbėjo R. Kriščiūnas. Anot statistikos, įvedus eurą kainos euro zonoje vidutiniškai padidėjo tik 0,2-0,4 procento.

Nacionalinio euro įvedimo plano projektą Vyriausybė turi parengti ir Seimui pateikti iki spalio 1 dienos. Jame yra išvardintos kol kas neskelbiamos priemonės, kurių numatoma imtis, kad būtų išvengta kainų padidėjimo įvedus eurą.

Lietuva, Estija ir Slovėnija siekia įsivesti eurą pirmosios iš ES naujokių – 2007-aisiais. Ekonomistai teigia, kad euro įvedimas garantuotų didesnį rinkos stabilumą ir užsienio investuotojų pasitikėjimą.

2005-09-19 09:25

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.