1987 metais 19-metis vokietis Matijas Rustas privačiu lėktuvėliu „Cessna” nepastebėtas sugebėjo prasmukti pro sovietinės priešlėktuvinės gynybos sistemą ir, atskridęs iš Helsinkio į Maskvą, nusileido pačioje Raudonojoje aikštėje.
2005 metais 36-erių Rusijos pilietis majoras Valerijus Trojanovas pačiu moderniausiu naikintuvu „Su 27” neteisėtai pažeidęs NATO sieną, praskrido visai netoli NATO oro pajėgų bazės ties Šiauliais. Apie 20 minučių skrodęs NATO valstybę – Lietuvą, naikintuvas žnegtelėjo į žiemkenčių lauką Šakių rajone (ačiūdie ne ant gyvenamųjų namų), lakūnui spėjus katapultuotis. Pagaliau – pavojus! – iš Zoknių pakilo NATO „Phantom F4”. Atskrido, pasižvalgė į naikintuvo duženas ir vėl nuskrido.
Jau girdžiu pasipiktinimą, kaip galima lyginti žalio vaikinuko „kukurūznikėlį” su patyrusio brandaus amžiaus lakūno valdomu moderniausiu naikintuvu. Gal kai kas viešai neskelbtina, tačiau susidarė įspūdis, kad NATO – dabar pats galingiausias pasaulyje gynybinis aljansas buvo palikęs vien ruso lakūno gerai valiai, kur skristi ir kur kristi sugedusiam orlaiviui. Netgi nekreipiant dėmesio į aviacijos ekspertų abejones, kaip toks modernus orlaivis galėjo taip nukrypti nuo kurso, per kokį stebuklą jam galėjo baigtis kuras, kodėl jam, skridusiam šešių lėktuvų grandyje, atsiskyrus nuo grupės, kiti pilotai visiškai į tai nereagavo ir t.t., ir pan., kyla elementarus klausimas, kodėl NATO oro sargų veiksmai nė per nago juodymą nebuvo panašūs į jų teorines deklaracijas.
Visuomet būdavo aiškinama, kad Baltijos valstybių „Baltnet” radarų tinklo, kurio centras Karmėlavoje, informacija keliauja į NATO štabą Vokietijoje. Jei analitikai ten nusprendžia, kad svetimos šalies orlaivis artėja prie NATO sienos, Zokniuose dislokuotiems lakūnams nedelsiant duodamas įsakymas kilti. Netgi potencialiam pažeidėjui dar nekirtus sienos, o tik prie jos artėjant, aljanso lakūnai skrenda jo link, žodžiu, profilaktiškai demonstruoja savo budrumą. O jei kas kirstų sieną, lakūnai privalėtų surasti oro pažeidėją, su juo užmegzti ryšį, palydėti atgal iki sienos ar nutupdyti. Neatmestina ir kraštutinė priemonė – numušti nepaklūstantį pažeidėją.
Kad tokios instrukcijos – ne tik teorija, įrodė rugpjūčio pabaigos įvykis, kai NATO lėktuvai iš Zoknių lėkė į Estiją, iš kur buvo gautas pavojaus signalas apie neidentifikuotą objektą. Pasirodė, kad NATO „Phantom’ai” vaikėsi fantomą. Kodėl dabar nesivaikė realaus svetimos šalies naikintuvo, pažeidusio NATO oro erdvę?
Zokniuose dislokuoto Vokietijos karinių oro pajėgų junginio atstovas majoras Karlas Heinzas Smudas pareiškė, kad pilotai labai didžiuojasi taip greitai sureagavę į rusų naikintuvo skrydį per Lietuvą. Bet ar telpa į NATO greitumo standartus, kad jie atskrido tik apžiūrėti lėktuvo duženų, o jei „Su 27” nebūtų sudužęs, jis, ko gero, jau būtų spėjęs pasiekti Rusijos teritoriją, nors tikinama, kad nuo Zoknių iki atokiausio Baltijos šalių kampelio NATO orlaiviams nuskristi tereikia daugiausiai 20 minučių (tiek, kiek rusų „Su 27” skraidė Lietuvos teritorijoje).
Sakykim, versija, kad rusų naikintuvas į Lietuvą įskrido dėl gedimo, o ne žvalgytuvių, pasitvirtins. Argumentas, kad rusai budrumo testui nebūtų aukoję brangaus orlaivio, gana įtikinamas. Tačiau ką, išskyrus smalsius žvilgsnius į radarus, kol eiliniai civiliokai paskutinį naikintuvo skrydį stebėjo užvertę galvas į dangų, padarė Lietuvos ir NATO oro sargai? Pasak Lietuvos kariuomenės vado Valdo Tutkaus, naikintuvas nekėlė karinės grėsmės. O grėsmę civilių gyvybėms? Kur tas žadėtas NATO lakūnų gebėjimas užmegzti ryšį, palydėti, nutupdyti?
Ačiū Dievui ir majorui Valerijui Trojanovui, išvengta aukų. Įvykio liudytojai ne kine pamatė filmui tinkantį reginį, o netikėtai visame pasaulyje išgarsėjusio Jotyškių kaimo žiemkenčių lauko savininkams Rusija pareiškė kompensuosianti nuostolius – apie 10 tūkst litų. Tikėtis, kad komisijos atras kokių pažeidimų NATO ar mūsų oro erdvės sergėtojų veiksmuose, kai jie jau užtikrino viską darę pagal instrukcijas, sunku tikėtis, juolab kad krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas pripažino, kad Rusijos ir Baltarusijos orlaiviai toli gražu ne pirmąkart pažeidė Lietuvos oro erdvę, deja, į Lietuvos pretenzijas lig šiol nekreipta dėmesio. Ir toliau saugiai gyvensim po NATO skėčiu. Bent jau iki kito naikintuvo skrydžio.
Aušra Lėka