Tai ne butaforinė apsauga
Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras: – NATO naikintuvai realiai saugo mūsų oro erdvę. Tai tikrai ne butaforinė apsauga. Tačiau akivaizdu, kad sistemą reikia tobulinti.
Mums atrodo, kad turimas šalies oro erdvės apgynimo laipsnis nėra pakankamas. Įvykiai paliudijo, kad esame teisūs, nes mūsų partneriai, reikia pasakyti atvirai, buvo gana skeptiškai nusiteikę, kai Lietuva, Latvija ir Estija prašė skirti didesnį dėmesį oro erdvės kontrolės ir atitinkamo reagavimo sistemai tobulinti.
Oro erdvės pažeidimų nuolat mažėja nuo tos dienos, kai turime oro policiją. Bet būna ir išties pavojingų atvejų. Vienas jų, kaip matome, baigėsi tragiškai.
Sutinku su tuo, kad oro erdvės kontrolę turime stiprinti. Tai iš esmės mes jau darome. Konkursai paskelbti, įsigysime naujos technikos, nes dalis jos jau moraliai paseno, pastatyta dar sovietmečiu.
Mes, aišku, galime prašyti, kad Zokniuose būtų dislokuotas daugiau NATO lėktuvų. Bet reikia turėti galvoje, kad oro erdvės kontrolė negali apsiriboti vien dideliu orlaivių, nuolat budinčių žemėje ar ore, skaičiumi. Yra dar ir priešlėktuvinė gynyba, ypač strateginių, svarbių objektų. Su tuo ir susijusios kai kurios mūsų programos, pavyzdžiui, „Stinger” įsigijimo.
Galiu pasakyti, kad ir šiandien priešlėktuvinė gynyba Lietuvoje yra pakankama. Kitaip tariant, jeigu koks nors objektas pavojingai priartėtų prie, tarkim, Ignalinos atominės elektrinės, jis būtų neabejotinai numuštas. Tad strateginiams objektams pavojaus iš principo nėra.
Spragų yra
Povilas Noreika, Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių operacijų skyriaus vyriausiasis specialistas, buvęs karo lakūnas:
– Kol kas nėra lengva atsakyti teigiamai arba neigiamai į klausimą, kiek efektyvi oro policijos sistema Lietuvoje, nes dar neatliktas visapusiškas pastarųjų įvykių tyrimas. Tikėkimės, kad sudarytoji tyrimo komisija atsakys į visus su tuo susijusius klausimus.
Tačiau akivaizdu, kad spragų toje sistemoje tikrai yra. Oro kontrolės sistema turėtų būti gerokai modernizuota. Turime šešis oro kontrolės postus. Galbūt jų reikia pagausinti, tikrai reikia naujos aparatūros, naujų radarų, kurie galėtų aptikti pažeme skrendančius lėktuvus, o ne vien tiktai pakankamai dideliame aukštyje. Nes būtent pažeme skrendantys objektai yra patys pavojingiausi.
Nerimą kelia ir tai, kad vis dar neturime gerų oro stebėjimo ir kontrolės specialistų. Prie radarų dirba vaikinai, apmokyti per vos kelis mėnesius. Sovietiniais laikais tokiam darbui rengė penkerius metus. Buvo rengiami kovinio valdymo karininkai. O pas mus dabar du mėnesiai skiriami vaikinukų parengimui ir jie jau sėda žiūrėti į ekraną, stebėti, kaip, kas ir kur skrenda.
Ketvirtadienio įvykiai atskleidė tas problemas, kurias specialistai žino. Tikėkimės, kad tas incidentas padės tas problemas aiškiai įvardyti ir imtis jų sprendimo. Norėtųsi, kad kas nors būtų daroma. Ne taip, kaip prieš kelerius metus, kai į jūrą nukrito mūsų karinis sraigtasparnis. Ar nuo to laiko kas nors pasikeitė mūsų sraigtasparnių skrydžių saugumo užtikrinimo srityje? Atrodo, kad ne. Tai irgi piktina. Galbūt dabartiniai įvykiai privers kitaip į viską pasižiūrėti.
Brangių „oro žaisliukų” mums nereikia
Algis Kašėta, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas:
– Rusų naikintuvo katastrofa Lietuvoje akivaizdžiai parodė, kad Krašto apsaugos ministerijos vadovybė nėra pasirengusi adekvačiai reaguoti į grėsmes nacionaliniam saugumui. Nerimą ypač kelia vieši krašto apsaugos ministro pasisakymai, kuriuose jis atvirai leidžia suprasti, kad NATO karinės pajėgos tinkamai neužtikrina šalies oro erdvės apsaugos, todėl esą Lietuvai reikia kurti savarankišką oro policiją.
Ministrą reikėtų suprasti taip, kad ateityje Lietuva turėtų atsisakyti šalies oro erdvę saugančių NATO lėktuvų ir pati savarankiškai užtikrinti savo saugumą. Tai reikštų ne tik šimtus milijonų litų kainuosiančių lėktuvų pirkimą, papildomas investicijas į jų priežiūrą ir išlaikymą, bet ir strateginių Lietuvos gynybos koncepcijos nuostatų pakeitimą.
Akivaizdu, kad tai prieštarautų suderintiems šalies karinių pajėgų vystymo planams, taip pat NATO ekspertų rekomendacijoms, kuriose atvirai patariama neišlaidauti itin brangiems „oro žaisliukams”, pasikliaujant kolektyvine NATO apsauga, vystyti kitas gynybos sritis.
Pastarieji įvykiai parodė, kad dar neturime tobulai veikiančios oro policijos sistemos, trūksta radarų, kurie galėtų fiksuoti itin žemai skrendančius objektus. Bet tai ir yra sritis, kur reikia tobulėti, o ne svaičioti apie savarankiškos oro policijos kūrimą, lėktuvų įsigijimą.
Yra planuojama oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą tobulinti. Tam bus skiriami pinigai. Tačiau, mano nuomone, tie susitarimai, kad NATO valstybės paeiliui kas pusmetį siunčia savo lėktuvus budėti į Zoknius, yra tikrai pakankamai efektyvi išeitis, sprendžiant oro policijos klausimą. Jie gana spėriai gali reaguoti į iššūkius ir netikėtas situacijas, jeigu informacija apie tai juos pakankamai greitai pasiekia iš oro kontrolės sistemos.
Skaičiai, faktai, citatos
– Ketvirtadienį, rugsėjo 15 dieną, apie 15 valandą, užfiksuotas Lietuvos oro erdvės pažeidimas. Radaruose pastebėta, kad rusų naikintuvas „Su-27” įskrido į Lietuvos oro erdvę ties Kuršių nerija ir pasuko į šalies gilumą. 15 val. 04 min. „Su-27” nukrito ir sudužo viename laukų Šakių rajone, Plokščių seniūnijoje, maždaug už pusšimčio kilometrų į vakarus nuo Kauno. Lėktuvo pilotas katapultavosi ir su parašiutu nusileido kaimyniniame Jurbarko rajone. Incidento metu niekas nenukentėjo.
– Lietuvos teisėsaugos sulaikytas „Su-27” pilotas majoras Valerijus Trojanovas tvirtina, kad lėktuvui skrendant iš Sankt Peterburgo apylinkių į aerodromą Kaliningrado srityje virš Baltijos jūros neutralių vandenų sugedo naikintuvo oro navigacinė sistema. Todėl jis nusprendė išnaudoti visą turėtą degalų atsargą ir nutupdyti lėktuvą saugioje vietoje, toli nuo gyvenamųjų namų, pats tuo tarpu katapultuodamasis. V.Trojanovo teigimu, iš oro nematyti, kur eina Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities siena, todėl jis neturėjo galimybių operaciją užbaigti rusų teritorijoje ir buvo priverstas pasirinkti dykvietę Lietuvos teritorijoje, netoli sienos su Rusija. Be to, jis tvirtina nekalbąs angliškai, todėl negalėjęs dorai paaiškinti situacijos Lietuvos oro erdvės kontrolieriams.
– Zoknių oro uoste šalia Šiaulių dislokuoti NATO kariniai lėktuvai iš Vokietijos ketvirtadienį buvo pakilę į orą 15 val. 15 min., tai yra praėjus jau daugiau kaip 10 min. po „Su-27” sudužimo. Jie nuskrido į katastrofos vietą, apžiūrėjo ją ir po valandos grįžo į bazę.
– Krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo teigimu, rusų lėktuvo, pažeidusio Lietuvos oro erdvę, veiksmai buvo nuolat stebimi ir analizuojami. Anot ministro, suprasta, kad jis sąmoningai nejuda prie strateginių Lietuvos objektų, todėl sprendimas numušti naikintuvą nebuvo priimtas.
– G.Kirkilas sudarė tarpžinybinę komisiją incidentui tirti. Ji apie tyrimo eigą supažindins ir Rusijos atstovus. Į Lietuvą šeštadienį atvyko Rusijos gynybos ministerijos skrydžių saugumo tarnybos vadovas generolas leitenantas Sergejus Bainetovas.
– Rusai pranešė, kad sudužęs „Su-27” buvo ginkluotas ne tik pabūklu, bet ir keturiomis „oras-oras” klasės raketomis. Šiuos teiginius patvirtino ir G.Kirkilas. Katastrofos vietoje dirbantys ekspertai vakar aptiko dvi iš keturių „oras-oras” klasės raketų, kuriomis buvo ginkluotas orlaivis. „Dūžtant lėktuvui, raketos nedetonavo, nes jos turi keletą saugiklių. Raketos galutinai aktyvuojasi, jas nutaikius šūvio metu. Kita vertus, jos būtų detonavusios, jeigu būtų sprogęs degalų bakas”, – komentuodamas radinį sakė V.Tutkus. Kartu su kitų profilių ekspertais, „Su-27” sudužimo vietoje dirba ir sprogmenų specialistai.
– Sulaikytajam lakūnui V.Trojanovui penktadienį pareikšti įtarimai dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Jis gyvena viename Vilniaus viešbučių, duoda parodymus Lietuvos generalinei prokuratūrai. Neoficialiai užsimenama, kad lakūnas pastaruoju metu keičia savo ankstesnius parodymus.
– Daugialypės paskirties naikintuvas bombonešis „Su-27” (pagal NATO klasifikaciją „Flanker”) nuo 1984 metų naudojamas Sovietų Sąjungos, o dabar – Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Ukrainos ir kai kurių kitų valstybių oro pajėgose. Jis ginkluotas 30 milimetrų automatiniu pabūklu GŠ-301 su 150 šovinių bei turi dešimt išorinių laikiklių, ant kurių gali būti tvirtinamos raketos „oras-oras” ir „oras-žemė” bei bombos. „Su-27” gali išvystyti iki 2500 kilometrų per valandą greitį.
Stasys Gudavičius