Rusijos ir Vokietijos susitarimas dėl naujo dujotiekio tiesimo vis labiau kaitina aistras
Po Rusijos ir Vokietijos susitarimo dėl dujotiekio tiesimo Baltijos dugnu praėjus daugiau kaip savaitei, aistros šalyse, kurios liko labiausiai nepatenkintos šiuo projektu, nė kiek neatlėgo; priešingai, jos vis labiau kaista.
Rusijos žiniasklaida nurodo, kad Lenkija ir Baltijos valstybės, kurias projektas palietė skaudžiausiai, mėgina surasti svarių priežasčių, dėl kurių būtų galima dujotiekio tiesimą blokuoti. Viena tokių priežasčių – ekologinė. Mat Baltijos dugne likę daug cheminių ginklų, kuriuos nuskandino sovietų kariškiai. Tuo pat metu Lenkijoje antirusiškos nuotaikos nuolat stiprėja.
Griežčiausia reakcija – Lenkijoje
Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis jau kitą dieną po susitarimo pasirašymo griežtai kritikavo Maskvos ir Berlyno sumanymą nutiesti dujotiekį, kuris aplenktų Lenkiją.
„Nėra gerai, jei viena iš Europos Sąjungos valstybių, svarbi šalis – Vokietija – vykdo tokią politiką, nesitardama nei su mumis, nei su Europos Sąjunga”, – Lenkijos radijui „Radio Zet” tada sakė A.Kvasnevskis.
Vokietijos atstovas vienoje savo kalbų, neminėdamas Lenkijos prezidento pavardės, atkirto, kad „tokio rango politikas turėtų žinoti, jog Vokietijos energetinė politika nustatoma Berlyne”. Šis pareiškimas į žodžių karą tarp Varšuvos ir Berlyno papylė naują porciją žibalo.
Pažeisti solidarumo principai
Nuosaikiai konservatyvus Lenkijos Seimo deputatas Janas Rokita, turintis nemažai galimybių tapti premjeru, Berlyno atsikirtimą A.Kvasnevskiui pavadino „itin begėdišku”, pažymėjo Vokietijos laikraštis „Suddeutsche Zeitung”.
Lenkijos parlamentaras apkaltino Vokietijos valdžią, kad ji „net nemėgino į projekto realizavimą įtraukti tokias Europos Sąjungos valstybes, kaip Lenkija ir Lietuva, taip pažeisdama pagrindinius europietiško solidarumo principus”. Vienas kandidatų į Lenkijos prezidento postą – Lechas Kačinskis paragino imtis visų reikiamų žygių, kad dujotiekis per Baltiją nebūtų tiesiamas.
Į pastarąjį pareiškimą reagavusi Rusijos žiniasklaida pripažino, kad projektui gali sukliudyti ekologinės priežastys ir pirmiausiai ta aplinkybė, jog Baltijos dugne yra daug po Antrojo pasaulinio karo nuskandintų ginklų, įskaitant ir cheminį ginklą.
Ekologinės nelaimės grėsmė
Interneto svetainė „Lenta. Ru” praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė komentarą, pavadintą „Rusijos ir Vokietijos dujotiekiui kelia grėsmę Hitlerio cheminis ginklas”. Publikacijoje nurodoma, kad Lietuvos Vyriausybė operatyviai reagavo į šios šalies gamtosaugininkų įspėjimus, jog projekto realizavimas gali pavirsti baisia ekologine nelaime. Taip gali atsitikti tuo atveju, jeigu dujotiekio trasa eitų per cheminio ginklo sąvartyną, kuris atsirado po tai, kai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sovietų kariškiai suvertė į jūrą iš nacių atimtas cheminio ginklo atsargas, nurodė gamtosaugininkai.
Publikacijoje cituojamas Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas, sakęs, kad „tiesiant dujotiekį, visos šalys, pasirašiusios konvenciją dėl Baltijos jūros apsaugos, reikalaus, kad būtų laikomasi griežtų reikalavimų, numatytų šioje konvencijoje”.
„Baltijos jūra – bendras turtas, o ne vienos ar dviejų valstybių nuosavybė”, – sakė Lietuvos premjeras ir pažadėjo, kad šį klausimą būtinai iškels Šiaurės Europos valstybių aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vėliau šį rudenį įvyks Reikjavike.
Ekonominio karo pradžia?
Maskvos laikraštis „Kommersant” į šį A.Brazausko pareiškimą reagavo tokiu komentaru: „Tai – pirmas realus mėginimas sukliudyti dujotiekio projekto realizavimui ir galbūt Lenkijos bei Baltijos valstybių ekonominio karo su Rusijos ir Vokietijos dujų aljansu pradžia”.
„Ponas Brazauskas pasirinko labai tinkama būdą torpeduoti dujotiekio tiesimo planą. Baltijos jūra – delikatus rajonas. Jos pakrantėse esančiose valstybėse egzistuoja labai stiprios pilietinės visuomenės. Ir tokia, atrodytų, smulkmena NVS šalims, kaip ekologų protestai, ten tikriausiai bus išgirsti.
Gruzijos vyriausybei tik per didelį vargą pavyko nuraminti savo aplinkos apsaugos gynėjus, kovojusius su dujotiekio Baku-Džeihano tiesimu per Boržomio tarpeklį. Tuo tarpu Baltijos jūroje Maskvos ir Berlyno politinės valios gali nepakakti”, – nurodo laikraštis.
H.Kolis ramina
Tuo tarpu buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis šeštadienį pareiškė, kad būsimasis Vokietijos bei Rusijos dujotiekis yra tik verslo sandoris ir neturi nieko bendra su absurdiškomis prielaidomis apie kuriamą Maskvos ir Berlyno ašį.
„Nepanikuokime. Jeigu tiesiamas naujas dujotiekis, tai tėra tik verslas. Tai ne naujos ašies kūrimas. Vien jau pati mintis yra absurdiška”, – Lenkijos pirmojoje istorinėje sostinėje – Gniezne vykusioje religinėje konferencijoje teigė H.Kolis. H.Kolis mėgino nuraminti lenkus, nusistačiusius prieš bet kokią teorinę dviejų galingų kaimynių partnerystę, kuri vėl atgaivina prisiminimus apie 1939 metų Ribentropo-Molotovo nepuolimo paktą, sukūrusį prielaidas hitlerinei invazijai į Lenkiją.
Leonas Žalys