Europos automobilių gamintojai atsigręžia veidu į gamtines dujas
Vokietijos televizijos DSF kanalu transliuojamos „Slaptos kameros” kūrėjai ėmėsi juokauti benzino ir dyzelino kainų tema: vienoje didmiesčio degalinėje jie parašė, kad litras 95 markės benzino jau kainuoja 5,24 euro (tikroji kaina – 1,31 euro).
Degalinės darbuotoju apsimetęs laidos kūrėjas visus čia užsukusius įspėdavo apie permainas ir „guodė”, kad ryt bus dar brangiau.
Pildyti baką daugiau nei keturis kartus brangesniu kuru nesiryžo nė vienas į televizininkų pinkles patekęs žmogus. Tačiau jų veidai neprašviesėdavo netgi paaiškinus, jog visa tai tėra pokštas. Niūriosios makroekonomikos specialistų prognozės apie nenumaldomą naftos produktų kainų augimą galioja…
Dieviška kaina
Degalų kaina ir kuro taupymo receptai yra viena populiariausių automobilininkams skirtos specializuotos Vakarų šalių spaudos temų. Populiaraus žurnalo „Auto Bild” redaktoriai ,nagrinėdami šias problemas, atkreipė dėmesį į visiškai nepelnytai ignoruojamą galimybę išlaidas degalams sumažinti daugiau. T.y. naudoti suspaustas gamtines dujas, paprastai žymimas abreviatūra CNG (angliškai – Compressed Natural Gas). Šį kurą galinčius deginti variklius pagaminti ir į naujus automobilius įmontuoti skelbiasi galinčios net aštuonios kompanijos. „Citroen” siūlo komercinį kodelį „Berlingo” ir mažąjį C3, „Fiat” – „Punto”, „Doblo” ir „Multipla”, „DFord” – „Focus C-Max”, „Peugeot” – „Partner”, „Renault” – „Kangoo”, „Volvo” – S60, V70 ir S80, „Volkswagen” – „Caddy”, 4 kartos „Golf” ir „Touran”.
Tačiau bene didžiausią įdirbį šioje srityje turi „Opel”, gaminusi tris skirtingų klasių automobilius su CNG įranga, o šiuo metu vykstančioje Frankfurto parodoje pristačiusi visiškai naują vienatūrį „Zafira”. Prie šios mašinos užpakalinio tilto yra sumontuoti keturi balionai, į kuriuos galima sutalpinti 21 kilogramą dujų, suspaustų 200 barų jėga. Su tokiu kiekiu degalų 1,6 litro darbo tūrio variklį turintis automobilis gali nesunkiai įveikti 400 kilometrų kelią. Kelionės kaina – maždaug 16 eurų. Tokį pat atstumą nuvažiuoti su benzininį variklį turinčia „Opel Zafira” kainuotų maždaug 48 eurus.
Naujas automobilis su CNG sistema kainuoja maždaug 2000 eurų daugiau nei analogiškos komplektacijos mašina su benzininiu varikliu. Įvertinę visas eksploatacines išlaidas „Auto Bild” ekspertai teigia, kad šis skirtumas ištirpsta nuvažiavus puspenkto tūkstančio kilometrų.
Beje, Vokietijoje apie 2000 eurų kainuoja ir Lietuvoje pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios automobilinės dujų įrangos, deginančios suskystintas dujas LPG (Liquified Petrol Gas). Tačiau pastarąsias sistemas daugelis automobilių gamintojų vertina gana skeptiškai ir vadina tam tikrais svetimkūniais, reikalaujančiais specifinės priežiūros. Tuo tarpu CNG yra suprojektuotos ir pagamintos naudojantis visa didžiųjų automobilių pramonės gigantų patirtimi.
Pliusai ir minusai
Ar renkantis automobilį, deginantį suspaustas gamtines dujas, reikia taikstytis su kokiais nors nemalonumais? „Tikrai ne”, tikina „Auto Bild” ekspertai. Palyginamiesiems bandymams paimtas modelis su 1,6 l varikliu išvysto 97 AG pajėgumą, 140 Nm maksimalų sukimo momentą ir gali įsibėgėti iki 170 km/val. greičio. T.y. daro lygiai tą patį, ką šios markės vienatūris su tokio pat darbo tūrio benzininiu varikliu (100 AG, 150 Nm ir 176 km/val.). Sukant variklį iki 3500 aps./min. mašina važiuoja tyliai ir tolygiai, o spaudžiant stipriau – pradeda kiek labiau triukšmauti. Bandymų dalyvių teigimu, kompaktinės klasės vienatūris galėtų pasižymėti energingesniu temperamentu, tačiau tas pat pasakytina ir benzininį agregatą. Be to, šiuo atveju pirmiausiai kalbama apie galimybes sutaupyti. Kadangi CNG sistema leidžia 100 kilometrų kelią įveikti mažiausiai dvigubai pigiau, netgi lyginant su „dyzeline kelione”, bandymų laimėtojas yra visiškai aiškus.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad suspaustos gamtinės dujos yra žymiai kaloringesnės nei benzinas (CNG atitikmuo – 130 oktaninio skaičiaus benzinas), todėl sąlyginai nedidelio 21 litro rezervuaro pakanka solidžiam keliui įveikti. Deja, važiuoti galima ne bet kur. Vokietijoje yra 602 specialios degalinės, kuriose galima pripildyti bakus suspaustomis gamtinėmis dujomis. Turint galvoje, kad tradicinių degalinių šioje šalyje yra apie 15 000, dujų gerbėjai yra akivaizdžiai skriaudžiami – dujoms pasibaigus, tenka naudotis simboliniu 14 litrų talpos benzino baku. Guostis vokiečiai gali nebent tuo, jog iki 2007-ųjų metų CNG degalinių tinklą žadama išsiplėsti iki 1000.
Dar vienas dujinių automobilių eksploatavimo trūkumas, aktualus Europos didmiesčių vairuotojams, – CNG įrangą turinčios mašinos neįleidžiamos į požemines stovėjimo aikšteles. Tai daroma saugumo sumetimais, tačiau patys ekspertai pripažįsta, kad draudimas nėra racionalus. Suspaustos gamtinės dujos yra lengvesnės už orą, todėl, įvykus nuotėkiui, jos paprasčiausiai išgaruotų.
Mitu vadinamas ir tariamas didelio šios sistemos slėgio keliamas pavojus. Rezervuarai, į kuriuos pildomos dujos, pagaminti taip, kad atlaikytų 3 kartus didesnį (iki 600 barų) slėgį, nei naudoja CNG sistemos. Netgi į automobilio padangas oras pučiamas didesniu slėgiu, todėl čia vietos nelaimingiems atsitikimams yra tiek pat, kiek ir eksploatuojant mašiną su benzininiu ar dyzeliniu varikliu.
Gana dideliu CNG pliusu ekspertai laiko jos ekologiškumą – įprastais degimo produktais tokie automobiliai aplinką nuodija dvigubai mažiau nei benzininiai ar dyzeliniai agregatai, o kai kurių teršalų apskritai neišskiria.
Ateitis – miglota
Beje, praėjusiais metais Vokietijoje buvo nupirkta vos 800 keturračių su CNG sistemomis (iš viso tokių mašinų šioje šalyje yra mažiau nei 20 tūkst.). Turint galvoje, kad bendras naujų automobilių pardavimo lygis siekia 3,2 mln. per metus – tai tėra lašas jūroje. Kaip padėtis gali keistis artimiausioje ateityje?
Tikslaus atsakymo į šį kausimą kol kas nėra, tačiau specialistai daro prielaidą, kad CNG automobilių paklausa šautų į viršų, jei tik sparčiau būtų plėtojamas specializuotų dujų degalinių tinklas.
Tam rengdamiesi konstruktoriai jau dabar kuria naujos kartos gamtinių dujų panaudojimo šioje srityje sistemas. Antai „Opel” bando „Astra Caravan TNG” (Turbo Natural Gas) modelį, kurio jėgainė išvysto 150 AG pajėgumą, 230 Nm sukimo momentą ir dar efektyviau deginantį dujas.
Ekspertai taip pat pastebi, jog beveik visų Senojo žemyno šalių vyriausybės, deklaruojančios paramą alternatyviajai energetikai, iš tiesų nėra suinteresuotos, kad naftos verslo galingieji nueitų nuo arenos.
Kadangi milžinišką benzino ir dyzelino kainos dalį sudaro akcizas ir PVM, šios rūšies degalų paklausos mažėjimas skausmingai atsilieptų biudžetui.
Todėl retkarčiais į naftininkų daržą metami akmenys, esą jie naudojasi monopoline padėtimi ir gauna viršpelnius, greičiausiai vertintini kaip viešųjų ryšių triukas.
Renaldas Gabartas