Vilniuje jau dešimtasis Tarptautinis baltistų kongresas

1964 m. lapkričio pabaigoje Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra
surengė mokslinę konferenciją, skirtą baltų kalbų istorijos klausimams. Iš šios konferencijos, kurioje, be Lietuvos mokslininkų, pranešimus skaitė baltistai iš Rygos, Maskvos ir Kijevo, pamažu išaugo tarptautiniai baltistų kongresai, organizuojami Vilniuje arba Rygoje kas ketveri penkeri metai. Tarptautiniai baltistų kongresai yra didžiausi viso pasaulio kalbininkų, tiriančių baltų kalbas ir jų raštijos paminklus, forumai. Svarbiausi kongresų tikslai – plėtoti baltų kalbotyrą, baltistikos tyrimais praturtinti indoeuropeistiką ir bendrąją kalbotyrą, skatinti Lietuvos mokslininkų ir mokslo įstaigų bendradarbiavimą su kitų šalių mokslininkais. Kongresų pranešimų pagrindu parengti straipsniai publikuojami baltų kalbotyros žurnalo Baltistica priede ir yra prieinami tarptautinei kalbininkų bendruomenei. Kongresai, liudijantys tarptautinį baltistikos mokslo pobūdį, turi ne tik didelę mokslinę, bet ir šviečiamąją reikšmę. Jie akivaizdžiai rodo, kad lietuvių, latvių ir prūsų kalbomis domimasi daugelyje pasaulio šalių; kad lietuvių ir latvių kalbos baltistų susibūrimuose atlieka ir tarptautinių kalbų vaidmenį – jomis pranešimus skaito ir diskutuoja mokslininkai iš kaimynų ir tolimesnių bei tolimų kraštų.
Dešimtajame kongrese, vyksiančiame 2005 m. rugsėjo 23-24 d. Vilniaus universitete, bus gilinamasi į baltų kalbų istorijos ir tipologijos problemas. Pranešimus skaitys ir diskutuos per 50 baltų kalbų tyrėjų iš keturiolikos valstybių: Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Kroatijos, Austrijos, Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Suomijos, Rusijos, Ukrainos, Danijos, Švedijos. Kongreso metu bus ne tik svarstomos naujos mokslinės idėjos, hipotezės, bet ir keičiamasi moksline ir metodologine patirtimi. Labai svarbu, kad kongrese dalyvaus ir keletas žymių indoeuropeistų. Su pranešimų tezėmis galima susipažinti internete: http://www.grotta.flf.vu.lt/docs/1-94-galutinis-BaltistuKongresas.pdf
Laikantis kongresų tradicijų, svarbiausi pranešimai bus skaitomi dviejuose plenariniuose posėdžiuose, toliau darbas vyks keturiose sekcijose: Etimologijos, onomastikos ir kalbos istorijos, Morfologijos ir sintaksės, Leksikos, žodžių darybos ir frazeologijos, Fonetikos, fonologijos ir morfonologijos. Be mokslinių ir dalykinių diskusijų, kongreso dalyviams bus pasiūlyta ir kultūrinė programa.
Kongreso metu (09-23, 12.00 val.) šv. Jonų bažnyčioje vyks iškilmingas VU Senato posėdis, kurio metu Pizos universiteto profesoriui, žymiam baltistui Pietro U. Dini bus suteiktas garbės daktaro vardas už išskirtinius nuopelnus baltų filologijai ir ryšiams tarp Italijos ir Lietuvos humanitarų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.