Paminklą gaubianti tyla žada audrą

Paminklo legendiniam režisieriui Juozui Miltiniui projektų konkursą gaubia paslaptis. Nors konkurso rezultatai jau žinomi, nugalėtojai išrinkti, bet juos paskelbti žadama tik spalio 11 dieną.

Projektų vertinimo komisijos nariai pasirašė tylos įžadus, kad iki to laiko nė vienu žodžiu neprasižios apie konkurso rezultatus.

Tačiau menininkų sluoksniuose kalbama, kad tokia tyla tvyro prieš skandalingą audrą.

Neatspindi J.Miltinio dvasios

Apie bręstantį skandalą kol kas šnekama puse lūpų. Ne tik teatro žmonės, bet ir kai kurie miesto menininkai įsitikinę, jog konkursą reikėtų pratęsti.

Mat ne vienas panevėžietis, gerai pažinojęs garsųjį režisierių J.Miltinį, su kurio vardu daugeliui Lietuvos gyventojų asocijuojasi pats Panevėžys, tvirtina, jog paminklo projektų konkurse nebuvo nė vieno kūrinio, kuris atspindėtų Maestro dvasią.

Jei viskas klostytųsi taip, kaip numatyta miesto tarybos priimtame sprendime, tai paminklas J.Miltiniui prie jo vardu pavadinto teatro turėtų būti pastatytas iki 2007 metų, kada bus švenčiamas režisieriaus 100 metų jubiliejus.

Tačiau mieste sklando kalbos, jog paminklo statybos, kaip jau Panevėžyje yra buvę ne kartą, baigsis tik konkurso dalyvių apdovanojimu.

Panevėžiečiai piktinasi, kad vėl į balą bus išmesti mokesčių mokėtojų pinigai, skirti konkursui surengti, o paminklas J.Miltiniui taip ir nebus pastatytas.

Dešimt metų – nė iš vietos

Paminklo režisieriui J.Miltiniui statybos istorija prasidėjo prieš dešimt metų, tačiau suklupo vos perėjusi pirmą konkursinį etapą.

1995 metų lapkričio mėnesį paskelbtam konkursui buvo pateikti tik keturi projektai, todėl jis buvo pripažintas nepavykusiu.

Žinomi Lietuvos skulptoriai, klausiami, kodėl nedalyvavę šiame konkurse, atsikalbinėjo turintys kitų svarbių darbų ar tiesiog nieko nežinoję.

Konkursas buvo pratęstas. Tuomet atsiliepė devyni autorių kolektyvai. Daugumą konkursui pristatytų maketų ir dabar galima pamatyti Panevėžio J.Miltinio dramos teatre.

Vertinimo komisija, kuriai pirmininkavo profesorius Konstantinas Bogdanas, tuomet pirmąją vietą skyrė skulptoriaus J.Gelčio ir architektų A.Jakučionio bei H.Semenovičiaus projektui.

Konkursą laimėjęs projektas susilaukė prieštaringų visuomenės vertinimų. Panevėžiečiai kalbėjo, kad toks paminklas kur kas labiau tiktų prie lėlių vežimo teatro. Mat skulptorius pavaizdavo teatralų prisodintą vežimą, kurį vadelioja režisierius J.Miltinis.

Komisijos sprendimu ypač buvo pasipiktinę aktoriai, režisieriaus bendražygiai. Jie pliekė visus projektus, sakydami, kad šie primena stabų garbinimą, nepagauna režisieriaus savasties, yra šalti, nepavykę ar net plagijuojantys kitų idėjas. Daugiausia pylos kliuvo konkursą laimėjusiam vežimo projektui.

Teatralai tvirtino, jog skulptūra, kurios sąmatinė vertė buvo 1 milijonas 200 tūkstančių litų, neatitinkanti J.Miltinio dvasios ir tikrai nepapuoš miesto.

Kadangi buvo Vyriausybės nutarimas įamžinti režisieriaus atminimą, J.Miltinio dramos teatro vadovas Rimantas Teresas kreipėsi į miesto savivaldybę, prašydamas pinigų bareljefui.

Taip vietoj paminklo ant teatro pastato atsirado skulptoriaus A.Vytėno sukurtas režisieriaus J.Miltinio bareljefas.

Protestuoti įstatymai nedraudžia

J.Miltinio paminklo projektų vertinimo komisijos pirmininkė, Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Audronė Grainienė įsitikinusi, kad šį kartą paminklą pavyks pastatyti.

Pasak jos, J.Miltinio paminklo projektų supaprastintas atviras konkursas buvo surengtas remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, sąlygos buvo griežtos, punktų labai daug ir jų nuosekliai buvo laikomasi.

„Prieš vertindami projektus komisijos nariai susipažino su visuomenės, teatralų išsakyta nuomone. Kiekvienas darbas buvo įvertintas balais ir pagal balų skaičių išrinkti nugalėtojai. Tačiau kas yra jų autoriai, nežinoma ir pačiai komisijai. Tai paaiškės tik spalio 11 dieną, kai bus atplėšti vokai”, – „Panevėžio rytui” sakė A.Grainienė.

Tarp vertinimo komisijos narių buvo Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininkas Vaclovas Krutinis, LDS skulptorių sekcijos pirmininkas Gediminas Piekuras, panevėžietis skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša, J.Miltinio dramos teatro aktoriai Rudolfas Jansonas, Romualdas Urvinis.

Pasak A.Grainienės, jei kas norėtų užprotestuoti konkurso rezultatus, tai tokią teisę įstatymai suteikia, tačiau pagal visas sąlygas šis konkursas yra įvykęs.

Konkursas neįvykusiu laikytinas tik tuomet, jei iki numatyto laiko nepristatomas nė vienas darbas arba nėra nė vieno projekto, kuris atitiktų reikalavimus.

Dėl paminklo bus deramasi

Pagrindiniai projektų vertinimo kriterijai buvo meniškumas, idėjos originalumas, režisieriaus savybių perteikimas, paminklo organiškas ryšys su aplinka.

Konkurso laimėtojai bus apdovanoti premijomis, kurioms iš miesto savivaldybės biudžeto skiriama 15 tūkstančių litų.

Pasak A.Grainienės, kai paaiškės nugalėtojai, toliau seks kitas etapas – derybos. Konkurso laimėtojai bus kviečiami į pokalbius, bus deramasi dėl paminklo tobulinimo, jo kainos.

Galimas ir toks variantas, kad po derybų statyti bus pasirinktas ne pirmąją, o antrąją ar trečiąją vietą pelnęs paminklas. Derybų procesą koordinuos Viešųjų pirkimų komisija, vadovaujama Daivos Noreikienės.

Organizatoriai džiaugiasi, kad šį kartą konkurse dalyvavo daug autorių – buvo pateikta 15 projektų. Konkurso rengėjai įsitikinę, jog šįkart paminklą pastatyti tikrai pavyks.

Skulptoriui gaila gaišinamo laiko

„Labai keistas, netipiškas tas paminklo J.Miltiniui projektų konkursas. Kiek teko dalyvauti įvairiuose konkursuose, niekada nereikėjo rezultatų laukti visą mėnesį. Per tą laiką savo projektą galėčiau įgyvendinti kitur. Pasirinkčiau mažesnį formatą ir statyčiau parke, savo žemėse.

Keista, kad paminklų konkursas vyksta pagal viešųjų pirkimų įstatymus. Jie pritaikyti vandenvalos įrenginiams pirkti, o čia juk menas”, – piktinosi panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis, savo darbą pateikęs šiam konkursui.

Skulptorius mano, jog neteisinga yra tai, kad konkurso dalyviai nebuvo informuoti, iš kokių medžiagų daryti maketus. Pasak jo, vieną vertę turi maketas, sukurtas iš bronzos, ir visai kitą – sukurtas iš gipso.

A.Pajuodis tvirtina, kad bronziniai maketai yra kelių tūkstančių litų vertės, todėl savivaldybės atstovai gali būti suinteresuoti pirmąsias vietas skirti būtent tiems kūriniams. Mat pagal nuostatus tie maketai, kuriems bus skirtos prizinės vietos, liks savivaldybės žinioje.

Skulptorių papiktino kai kurių miesto menininkų kalbos, jog paminklų maketuose nėra J.Miltinio dvasios. Pasak A.Pajuodžio, jo darbe – su kaupu tos europinės dvasios, kurią skleidęs režisierius, o projekte atsispindi J.Miltinio charakterio savybės.

„Jie nori matyti stabmeldišką dieduką, o čia yra menas. Vienam atrodo, kad dvasios nėra, kitam – kad per daug. Aktoriai ieško kažko. Jie vienaip suprato J.Miltinį, kiti kitaip. Jis buvo modernus, konceptualus režisierius. Žinau, kad tai, ką padariau, jam patiktų”, – tvirtino skulptorius.

A.Pajuodis mano, jog konkurse pakankamai pateikta gerų projektų, iš kurių nesunkiai galima išrinkti nugalėtoją.

Konkursas pateikė daug mįslių

Apžiūrinėdami projektus panevėžiečiai diskutavo, ar konkurse dalyvauja žinomi skulptoriai, ar kažkas plagijuoja jų idėjas.

Daug ginčų sukėlė paminklo maketas „Durys į teatrą”. Vieniems jis atrodė itin originalus, kiti įžvelgė asociacijų su įvairių autorių kūryba.

„Nežinau, ar tas darbas yra Arvydo Ališankos, ar ne. Juk pavardės nenurodytos. Tačiau jei kito autoriaus, tai čia jau būtų plagiatas, nes A.Ališanka per visus tarptautinius simpoziumus tokius kontūrus daro. Visa Europa tą žino.

Nemanau, kad A.Ališanka būtų daręs šuns kontūrą ir aktorius sulyginęs su šunimi. Tas šuo – menininkų mąstymo nepriteklius”, – kalbėjo A.Pajuodis.

Miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė mano, kad iš daugelio galima išrinkti vertus darbus.

„Menas – diskutuotinas dalykas, ir nepatenkintų tikrai bus. Tačiau konkursas buvo surengtas ir negalima pinigų išmesti į balą. Paminklą reikia statyti, o rinktis yra iš ko.

Man atrodo prasmingas paminklo projektas „Durys į teatrą”. J.Miltinis paliko ryškų pėdsaką miesto istorijoje. Kai, ruošiant rinkodaros projektą, kitų miestų gyventojai buvo klausinėjami apie Panevėžį, tai pirmiausia visi kalbėjo apie J.Miltinį ir teatrą.

Mes neturime senamiesčio, bet galime įprasminti žmones ir jų paliktus pėdsakus, taip sukurdami savo miesto veidą”, – „Panevėžio rytui” kalbėjo L.Krasauskienė.

Režisieriui nebuvo svarbi kėdė

J.Miltinio dramos teatro aktorius Algirdas Paulavičius skeptiškai vertina paminklo projektų konkursą.

„Apžiūrėjau konkursui pateiktus darbus ir man pasirodė – nuobodu. Idėjų, gerų norų yra. Bet labai daug kėdžių, o J.Miltiniui nebuvo svarbi kėdė. Jis nebuvo valdininkas.

Projektų autoriai daug dėmesio skiria šuniukui Arieliui. Nemanau, kad J.Miltiniui tai buvo svarbiausia.

Negalima statyti paminklo tik tam, kad kryžiuką užsidėtum: štai atėjo J.Miltinio šimtmetis ir mes pastatėm jam paminklą. Turi būti išieškotas variantas, atitinkantis J.Miltinio dvasią, idėjas, teatrą”, – „Panevėžio rytui” sakė aktorius.

Dar bus daug triukšmo

Miesto tarybos sekretoriato vyriausiąją ryšių su visuomene specialistę Jardą Paukštienę irgi nuvylė konkursui pateikti J.Miltinio paminklo projektai.

J.Paukštienė sakė nesanti skulptūros žinovė. Jai nesvarbu, kaip ir iš ko ji bus pagaminta, tačiau jai svarbi skulptūros tema, idėja, vertybinė orientacija.

„Apžiūrint konkursinius darbus, atmintis atsiuntė sarkastišką Juozo Miltinio perspėjimą: „Oi, mušitės jūs dar čia visi dėl mano šaukštelių”.

Prisiminiau ir gerbiamos aktorės Reginos Zdanavičiūtės sakinį, ištartą per režisieriaus laidotuves: „O jis dabar ant debesies kojomis mataruoja ir juokiasi iš visų tų kalbų”.

Žiūrint į projektus juoktis nesinorėjo, greičiau buvo liūdna. Pirmasis įspūdis – joks. Tuštuma. Subari save mintyse už perdėtą perfekcionizmą ir vėl iš lėto suki naują ratą teatro fojė. Spoksai įdėmiai į kiekvieną maketą, skaitai būsimo paminklo pristatymo raštus.

Gal tas – kiaurai monolitą prasiveržęs siluetas? Bet kam tas šuva? Juolab prilygintas aktoriams – režisieriaus pasekėjams”, – savo įspūdžius apžiūrėjusi konkursinius darbus išsakė J.Paukštienė.

Jos nuomone, konkursas dar sykį įrodė, jog režisieriaus J.Miltinio – didžiojo provokatoriaus burtai tebeveikia, kad spektaklis gali tęstis ir po režisieriaus mirties.

J.Paukštienė mano, jog dėl J.Miltinio paminklo dar bus daug triukšmo. Teks galvas pasukti komisijai, kol bus išrinktas tinkamas variantas, susipyks provincijos menininkai, dėl koncepcijos diskutuos teatralai.

Tuo tarpu daugelis panevėžiečių net nespėjo išreikšti savo nuomonės dėl paminklo projektų. Maketų paroda tik vieną savaitę veikė J.Miltinio dramos teatro fojė.

Atsiliepimų knyga, į kurią savo nuomones galėjo rašyti miesto gyventojai, dabar užantspauduota kartu su konkurso dalyvių vokais ir paslėpta savivaldybės seifuose.

Virginija Jaruševičienė

„Panevėžio balsas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.