Lietuva turėtų stiprinti savo oro erdvės kontrolę, kad ateityje būtų išvengta tokių incidentų kaip ketvirtadienį, kai šalies oro erdvę neteisėtai kirto Rusijos naikintuvas, tvirtina Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.
„Reikia stiprinti priešlėktuvinę gynybą, oro erdvės kontrolę. Į tai turėtų atsižvelgti Krašto apsaugos ministerija”, – penktadienį žurnalistams teigė parlamento vadovas.
Tačiau A. Paulauskas nepritaria krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo siūlymui sukurti mūsų valstybės oro policiją ir ragina kol kas kliautis NATO šalių pagalba.
„Oro policija – brangus malonumas. Lėktuvai kainuoja labai daug. Jei šiandien NATO šalys mums padeda, reikia tik džiaugtis. Ką reiškia mums turėti savo naikintuvus – įsivaizduokite, kokia tai pinigų suma”, – kalbėjo Seimo Pirmininkas.
Reaguodamas į pasigirdusius kaltinimus, esą Lietuvos karinių oro pajėgų ir Baltijos šalių oro erdvę saugančių Vokietijos kariškių reakcija į oro erdvės pažeidėją užtruko, A. Paulauskas paragino neieškoti kaltų NATO struktūroje. Jis pažymėjo, kad ir paprastam automobiliui reikia laiko įsibėgėti, o vokiečių naikintuvai esą pakilo pagal normatyvus.
„Labai jau trapus šiandieninis pasaulis, kai yra tiek daug technikos, ginklų. Tikėtis, kad viskas yra taip sureguliuota, sugalvota, kad nė musė nepraskris, niekas neturės galimybių pažeisti oro erdvę, sudėtinga. Reikia realiai vertinti, – kalbėjo A. Paulauskas. – Turime matyti pasaulį, koks jis yra, ir įvertinti, ir nepradėti kritikuoti”.
ELTA primena, jog Rusijos naikintuvas SU-27 ketvirtadienį pavakary sudužo Šakių rajone, Jotyškių kaime. 36 metų pilotui majorui Valerijui Trojanovui pavyko katapultuotis. Jo parašiutas nusileido Jurbarko rajone, prie kelio ties Veliuona.
Orlaivis dėl kol kas neaiškių priežasčių nukrypo nuo kurso Sankt Peterburgas – Kaliningradas, ėjusio virš neutralių vandenų Baltijos jūroje, kuriuo skrido Rusijos 6-osios karinių oro pajėgų armijos naikintuvų grupė.
Skrydžio metu SU-27 pilotas pranešė, kad nebegali orientuotis erdvėje. Spėjama, kad taip nutiko sugedus navigacinei įrangai. Lėktuvas suko ratus ore tol, kol baigėsi kuras, o po to rėžėsi į žemę plyname lauke netoli Jotyškių kaimo. Leidimo įskristi į Lietuvos oro erdvę naikintuvas neturėjo.
Lakūnas iš karto po incidento buvo apklaustas. Po nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo. Pilotui nepaskirta jokia kardomoji priemonė, jo statusas ikiteisminiame tyrime – liudytojo.
Zokniuose dislokuoti NATO sąjungininkės Vokietijos kariškiai tikino laiku reagavę į pranešimą apie neteisėtai šalies oro erdvę kirtusį Rusijos naikintuvą. Tiesa, du vokiečių naikintuvai „Phantom F4” nelaimės vietą pasiekė, kai Rusijos lėktuvas jau buvo nukritęs, o pilotas spėjęs iššokti su parašiutu.
„Pagal galiojančią tvarką mes turime 15 minučių reaguoti į kompiuterinės sistemos pranešimus apie galimą pažeidimą ar nelaimę. Mums pakako 8 minučių”, – Eltai sakė Vokietijos junginio atstovas majoras Karlas Haincas Smuda (Karl Heinz Smuda).
Rusija dar ketvirtadienį vakare paprašė Lietuvos perduoti jai sudužusio naikintuvo pilotą ir orlaivio juodąją dėžę. Lietuvos pareigūnų teigimu, lakūnas bus laikomas mūsų šalyje tiek, kiek reikės, norint ištirti incidento aplinkybes.
Avarijos priežastis tirs Krašto apsaugos ministerijos gynybos štabo viršininko brigados generolo Vitalijaus Vaikšnoro vadovaujama tarpžinybinė komisija.
G. Kirkilas apie sudarytą komisiją telefonu informavo Rusijos gynybos ministrą Sergejų Ivanovą. Pokalbio metu šis atsiprašė už incidentą ir pažadėjo atlyginti visus nuostolius.
2005-09-16 10:05