Sunkia liga sergančios pusantrų metukų mažylės tėvai oficialiai atsisakė gydymo Kauno medicinos universiteto (KMU) Vaikų ligų klinikoje ir savavališkai ją iš ligoninės parsivežė į namus. Tėvai, močiutė ir prosenelė pasiryžę mergytę gydyti namuose žolelėmis ir užkalbėjimais.
Medikai įsitikinę, kad tęsti pavojingos ligos gydymą antibiotikais yra būtina ligoninėje. Vaikų ligų klinikos vadovas teigia, kad net ir nesant tėvų sutikimo, medikai privalo suteikti mergaitei būtinąją medicinos pagalbą. Artimųjų elgesį jis, remdamasis galiojančias įstatymais, linkęs vadinti smurtu prieš vaiką.
Diagnozuota sunki liga
Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo teigimu, mergaitę rugsėjo 12-osios vakare į Klinikų priėmimo skyrių atvežė jos mama. Prieš tai ji lankėsi Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės traumatologijos skyriuje. Čia medikai įtarė osteomielitą, todėl ir nukreipė papildomai konsultacijai.
KMU klinikų specialistai šią diagnozę patvirtino ir nukreipė pusantrų metukų pacientę į Vaikų chirurgijos skyrių, kur ji kartu su mama liko per naktį. Kitą rytą pacientės tėvai gydymo atsisakė ir apie 11 val. savavališkai paliko ligoninę.
Trečiadienį medikai apie tai pranešė Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybai ir policijos nuovadai, nes, anot Vaikų ligų klinikos vadovo, tai buvo vienintelis būdas užtikrinti būtinąją pagalbą.
„Gavę medikų pranešimą, nuvykome į namus drauge su policija. Buvome pasirengę sugrąžinti vaiką į ligoninę jėga, jei to prireiktų. Tačiau pakako įkalbinėjimų. Šeimos buities sąlygos geros, vaiko nepriežiūra tėvų kaltinti taip pat nebūtų galima”, – sako Kauno vaiko teisių apsaugos vyr. specialistė Jurgita Gudiškienė. Vakar mergaitė jau buvo gydoma intensyvios terapijos skyriuje.
Nesutaikomi požiūriai
„Mes buvome sušaukę du konsiliumus, įtikinėjome tėvus, kad gali netekti vaiko, tačiau jie vis kartoja, kad geriau išgydys jį patys. Kadangi jau buvo su juo iš ligoninės pabėgę, po sugrąžinimo leidžiame jiems gydyti ir savais metodais, suteikėme Intensyvios terapijos skyriuje didelę atskirą palatą. Tegu tik netrukdo ir mums atlikti savo pareigas. Mergaitei tėra pusantrų metukų ir ji negali pati priimti sprendimų. Jai diagnozuotas dešiniojo šlaunikaulio osteomielitas – pūlingas kaulo uždegimas. Tai tokia liga, kuri negydoma gali baigtis mirtimi arba invalidumu”, – sako Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas.
„Mums vaiko gyvybė ir sveikata rūpi labiau nei bet kam. Mes nenorime, kad Milenai būtų skiriami antibiotikai ar atliekama operacija. Šeimoje turime žolininkę, kuri visoje Lietuvoje yra žinoma, ir visiškai neabejojame, kad jos pagalba bus kur kas naudingesnė. Po dviejų savaičių vaikas bus sveikas, pūliai išeis. Kam tokią mažutę nuodyti antibiotikais”, – sakė „Kauno dienai” mažylės tėvas Almantas Jarukas.
Neabejoja savo teisumu
Monikute vadinama moteris, gydanti žolėmis ir užkalbėjimais, yra Milenos Jarukaitės prosenelė, jos tėčio Almanto senelė. Apsaugos firmoje dirbantis jaunas vyras teigia matęs, kaip ji padedanti tūkstančiams ligonių, todėl neabejoja, kad jo vaikui padės geriau nei Klinikų medikai.
Jis sako neneigiąs medicinos ir tikrai neprieštarautų, jei reikėtų gydyti sulaužytą koją ar operuoti apendicitą. Tačiau dabar siūlomos operacijos mergaitei tikrai nereikią.
Sūnaus nuomonei pritaria ir mergaitės močiutė Nijolė Jarukienė. „Milena labai jautri vaistams, įsitikinome, kai buvo peršalusi ir apsinuodijusi šokoladu, kuriam yra alergiška. Antibiotikai jai ne tiek padeda, kiek gali pakenkti, o buvimas ligoninėje sukelia tokiam mažam vaikui stresą”, – pasakoja apie vienintelės anūkėlės bėdas mokytoja dirbanti senelė. Ji laiko ranką ant sutinusios mažylės kojelės ir sako, kad padėtis gerėja.
Moteris viliasi, kad medikai, kurie nenori pripažinti kitokio nei jų gydymo, įsitikins, kad operacijos nereikia ir išleis namo. Tuomet ir bus galima vaiką išgydyti kur kas švelnesniais metodais. Sako, kad į medikus tėvai kreipėsi tik dėl to, kad mergaitė kluptelėjo. Tenorėjo įsitikinti, ar neskilęs kaulas, ir paprašyti įtvaro.
Milenos Jarukaitės artimieji nesupranta, ko vertos jų teisės, jei jie negali atsisakyti paklusti medikams.
Gailisi, kad kreipėsi pagalbos
„Norėjau įsitikinti, kad nėra rimtos traumos, ir sutikau, kad vaiką papildomai apžiūrėtų Klinikose. Dabar dėl to tiek bėdų atsirado. Aš iškart medikams sakiau, kad pabūsime ligoninėje tik per naktį, o rytą važiuosime namo. Tada man niekas nepasakė, kad mūsų nebeišleis. Kitą dieną mums nedavė pasirašyti, kad gydymo atsisakome, todėl mes išvažiavome patys. Sugrįžome, nes mums pasakė, kad privalome taip padaryti, kitaip vaiką nuo manęs atskirs”, – guodžiasi dvidešimt penkerių metų Greta Jarukienė.
Ji sako, kad nuolat bendrauja su šeimos gydytoja ir nėra nusistačiusi prieš medicinos pagalbą. Tačiau nepanori pasakyti gydytojos pavardės ir nesutinka, kad žurnalistai su ja pasišnekėtų. „Monikutė išgydė mane pačią. Man dvejus metus skaudėjo kelio sąnarį, gydytojai nepadėjo, mama pasiūlė nueiti pas užkalbėtoją. Iš pradžių nesutikau, sakiau, kad netikiu, joms tik biznis terūpįs. Bet man visiškai nemokamai padėjo, koją nustojo skaudėti po penkių apsilankymų. Aš ten ir su Almantu susipažinau. Paskui, jau būdama jų šeimoje, pamačiau, kaip stebuklingai pagijo daugybė žmonių. Aš visiškai tikra, kad ji išgys ir Mileną”, – sako Greta.
Gydys be tėvų sutikimo
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Birutė Daugėlienė sako, kad tokių atvejų jos praktikoje nėra buvę. „Tai, kad tėvai atsisako operacijos, kai jų vaikui mirtis žiūri į akis, negirdėta ir nesuprantama. Mūsų tarnybos specialistė buvo nuvykusi į tos šeimos namus su policija ir Greitosios medicinos pagalbos medikais, įtikino tėvus sugrąžinti mergaitę į ligoninę. Jie pasižadėjo ir savo pažadą įvykdė”, – pasakoja B.Daugėlienė.
Civiliniame kodekse numatyta galimybė gydyti vaiką prieš jo tėvų valią.
Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, teikiant būtinąją medicinos pagalbą pacientui, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės negali tinkamai išreikšti savo valios, yra būtinas paciento atstovo sutikimas. Pagalba gali būti teikiama be atstovo sutikimo, jei jo nėra arba sutikimo negalima gauti laiku, arba atstovas atsisako duoti sutikimą, o medicinos pagalbos suteikimas atitinka paciento interesus. Šis atvejis, anot KMU Vaikų klinikos vadovo R.Kėvalo, yra būtent toks.
„Jei tėvai būtų nesikreipę į gydymo įstaigą, jų vaiko gydymas būtų tik jų reikalas. Tačiau dabar už galimas neigiamas pasekmes atsako medikai. Todėl kito varianto nėra ir gydymas bus tęsiamas”, – sakė medikas, per 20 savo darbo metų pirmąsyk susidūręs su tokiu atveju.
Daiva Valevičienė