Lietuva, kaip ir kitos ES naujokės, turės sukurti fondą, finansuosiantį elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbimą.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų su nuodingais ,,priedais” (toliau – EEĮA) per metus Lietuvoje susikaupia maždaug 25.000 – 30.000 t. Jų kiekis kasmet auga. Net 90 proc šių atliekų irsta sąvartynuose ar pamiškėse ir skleidžia nuodus – žmogaus sveikatai pavojingas toksines medžiagas – gyvsidabrį, šviną, kadmį, chromą. Kas už tai atsakingas? Kol kas – visi, t.y., niekas.
Tačiau nuo šių metų rugpjūčio, remiantis 2003 m vasario 13 d. ES įsigaliojusia EEĮA direktyva, atsakomybė už EEĮA turėtų kristi ant gamintojų, importuotojų ir prekiautojų pečių, t.y., bus taikomas gamintojo atsakomybės principas. Tai reiškia, kad kiekvienas gamintojas privalės registruotis EEĮ gamintojų sąraše, Aplinkos ministerijai pavaldžias institucijas kasmet informuoti apie tai, kiek EEĮ gaminių pateko į rinką, kiek EEĮA surinkta ir perdirbta, po š/m rugpjūčio 13 d. pagamintus gaminius žymėti specialiu ženklu, įspėjančiu vartotoją, kad gaminio negalima mesti į šiukšliadėžę, taip pat organizuoti nemokamą jų surinkimą iš gyventojų, įsteigti specialius surinkimo punktus gyventojams patogiose vietose ir užtikrinti, kad, pirkdamas naują gaminį, prekybos vietoje gyventojas galėtų atiduoti senąjį. Visas su EEĮA perdirbimu susijusias išlaidas turėtų dengti taip pat gamintojai.
Pasak Aplinkos ministerijos Kokybės departamento vadovo A. Čepelės, nors įstatyminė bazė parengta ir patvirtinta, bet praktiškai šią direktyvą lietuviai įgyvendins tik 2006 m pradžioje. Dar nesudaryti EEĮ gamintojų sąrašai, į rinką patenka spec. ženklais nežymėti gaminiai, nėra galimybės prekybos vietoje atiduoti seno įrenginio, taip pat nežinoma, kaip bus kaupiamos lėšos perdirbimo išlaidoms padengti.
Europos komisijos duomenimis, šios direktyvos taikymas visoje ES kainuos 500-900 mln litų. Šalys narės turi pačios nuspręsti, kaip fondai, skirti EEĮ atliekų perdirbimui, bus kaupiami: per mokesčius, garantijas, draudimą ar kt. Pasak A.Čepelės, kol kas dar nėra aišku, kaip bus kaupiamos lėšos Lietuvoje, nes kiekvienas gamintojas lėšų kaupimo klausimą spręs individualiai.
Latvijoje nuo 2006 metų gruodžio mėnesio lėšos bus kaupiamos per gamtinių išteklių mokestį – už kiekvieną 1 kg šaldytuvų, šaldiklių, TV ir monitorių gamintojai ir importuotojai fondams turės pervesti po 2,1 latus.
Akivaizdu, kad nepriklausomai nuo pasirinkto būdo, direktyvos įgyvendinimas patuštins paprastų pirkėjų kišenes. Remiantis išankstiniais ES komisijos skaičiavimais, daugelis buitinių prietaisų pabrangs 1, o šaldytuvai, TV ir monitoriai – 2-3 proc., nes perdirbimo išlaidas gamintojai įskaičiuos į EEĮ kainą.
Diskutuoti apie susiklosčiusią situaciją ir ieškoti geriausių sprendimų Aplinkos inžinerijos institutas ir Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų bei perdirbėjų asociacija specialistus kviečia antrajame, kasmetiniame diskusijų forume „Atliekų tvarkymas 2005”.
Forumas vyks rugsėjo 28-29 d. Druskininkuose, Vilnius SPA centro konferencijų salėje.
Forumą organizuoja: UAB „Bendravimo formos” ir KTU Aplinkos inžinerijos institutas.