Paradoksali situacija, susiklosčiusi Palangos miesto švietimo sistemoje, sukėlė sąmyšį ne tik tarp moksleivių tėvelių, bet ir trikdo mokyklų darbą. Antrus metus čia vykdoma Švietimo ir mokslo ministerijos bei mokyklų atstovų reforma, nesikeičiant padėčiai, žada Senosios gimnazijos išnykimą.
Žinia, pagal šiuo metu Lietuvoje daromą švietimo reformą, iki 2012-ųjų metų šalyje turėtų likti tik gimnazijos ir pagrindinės mokyklos atsisakant vidurinio mokymo įstaigų.
Tad remiantis tuo, pagal įvairius kriterijus Palangos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus nuspręsta, jog iš trijų miesto vidurinių mokyklų būtent Senoji taps grynąja gimnazija, o „Baltijos” bei V. Jurgučio – pagrindinėmis. Tai reiškia, kad per ketverius metus gimnazijoje liks tik 9-12 klasės, o kitose moksleiviai mokysis tik iki devintos klasės.
Kilus visuotiniam tėvų bei pagrindinėmis turėsiančių likti mokyklų bendruomenų nepasitenkinimui, prieita net iki teismų, kuriuose vis dėlto išsikovota, jog „Baltijos” ir V. Jurgučio mokyklos bent jau kuriam laikui pasilaikys vidurinės mokymo įstaigos statusą.
Greit nebeišsilaikys
Na, o Senoji gimnazija, jau praėjusiais metais nebekomplektavusi penktųjų klasių, šiemet gavo Savivaldybės įsakymą ir toliau tęsti gryninimo procesą, – tai reiškia, nekomplektuoti jau ir šeštųjų klasių.
Pasak susirūpinusios mokyklos valdžios, šitaip katastrofiškai mažėjant vaikų skaičiui, jie daugiausiai dar galėtų išsilaikyti dvejus metus, tačiau tuomet jau tektų atleisti nemažai darbingo amžiaus mokytojų.
„Kadangi dauguma vaikų lieka mokytis savo mokyklose iki dvyliktos klasės, tad gimnazinių klasių nepadaugėjo. Beje, į gimnaziją iš kitur ateina mokytis dažniau tie, kurie siekia geriau pasirengti stojimui į aukštąsias mokyklas.
Tačiau čia jau reikia rimtai mokytis, ir būna, jog ne vienas grįžta atgal į savąsias mokymo įstaigas, juolab kad dabar stojant nebeturi reikšmės, ką esi baigęs – gimnaziją ar paprastą vidurinę”, – aiškino Senosios gimnazijos pavaduotoja Regina Skruibienė.
Kovos iki galo
Tėvų atstovas Kęstutis Švėgžda dėstė, kad su šia reforma Palangoje labai paskubėta, ir piktinosi, kad valdžia visiškai neatsižvelgia į bendruomenės poreikius.
„Čia turi spręsti mokyklų bendruomenė, ne – Švietimo ministerija ar Savivaldybė. Pagrindinės mokyklos nėra blogai, bet Palangoje jų nereikia, nes aplinkui nėra jokių tolesnio mokymo įstaigų, kuriose aštuonmetes baigę moksleiviai galėtų tęsti mokslus. Gimnazijose jie paprasčiausiai neįveiktų didžiulių reikalavimų ir krūvių”, – aiškino K. Švėgžda.
Tad rugpjūčio 29 dieną Palangos taryba buvo paduota į teismą reikalaujant leisti komplektuoti 5-as ir 6-as klases gimnazijoje. Tėvų atstovo teigimu, reforma šiuo metu iki teismo sprendimo yra sustabdyta. Pusės metų laikotarpiu, mano K. Švėgžda, turėtų paaiškėti teismo sprendimas, ar grynininti gimnaziją iki galo.
Jo nuomone, jau ir dabar su neapgalvota švietimo reforma padaryta nepataisomos žalos pačiai gimanzijai ir čia galėjusiems mokytis vaikams. K. Švėgžda tikino, jog net ir sulaukus neigiamo teismo sprendimo bus kovojama toliau.
Keisti nenumatoma
Kur kas optimistiškiau mąstė Palangos mero patarėja Genoveita Krasauskienė, jos manymu, šią problemą turėtų išspręsti patys mokiniai.
„Jei gimnazija tenkins jų lūkesčius, patys moksleiviai ten eis mokytys gausiau. Jau ir dabar, kiek žinau, vis daugiau renkasi šią mokymo įstaigą. Gimnazija turi patraukti vaikus savo lygiu, mokinių aptarnavimu. Tad nieko bloga, jog mieste liks ir vidurinės mokyklos. Jei bendruomenė reikalauja, vadinasi, reikia.”
Jos nuomone, jeigu jau Senąją gimnaziją ištiktų pat blogiausias likimas – ji nebegalėtų išsilaikyti, tektų kažką reorganizuoti, keisti. Tačiau kol kas, bent jau artimaiusiu metu, nenumatoma daryti kokių nors žingsnių.
Neatmetama ir tokia galimybė, kad iki 2012-ųjų metų daug kas pasikeis, ir švietimo reforma nebereikalaus visų mokyklų tapti pagrindinėmis ir gimnazijomis…
Lina Narbutaitė
„Vakarų ekspresas”