Socialinio draudimo įmokos už atostogas

– Ar skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už nepanaudotas kasmetines atostogas? – klausia kaunietė Akvilė K.

Kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas yra apmokestinamos ir už jas skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Su darbo santykiais susijusių išmokų apmokestinimas ar neapmokestinimas valstybinio socialinio draudimo įmokomis yra apibrėžtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu patvirtintos naujos biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės (Žin., 2005, Nr.75-2725). Pagrindinės taisyklių nuostatos įsigaliojo nuo 2005 m. birželio 17 d.

Pagal šias taisykles apdraustiesiems, dirbantiems pagal darbo sutartis pas juridinius ar fizinius asmenis, kandidatams į notarus (asesorius), darbo užmokestį gaunantiems asmenims ir einantiems narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, skiriamiems į apygardos, miestų, rajonų, apylinkių, rinkimų ir referendumo komisijas ir gaunantiems darbo užmokestį, taip pat vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, Valstybinio saugumo departamento sistemos, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų ir įmonių pareigūnams, krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariams ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams tarnautojams, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesio alga (šiuo metu MMA – 550 Lt; nustatant MMA, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesio alga arba minimalus valandinis atlygis, nustatytas konkrečiai asmenų kategorijai), su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, nepriklausomai nuo mokėjimo šaltinių, įskaitant:

– apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius ar dieninius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsirengimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu; tantjemas, kurios išmokamos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, dirbantiems bendrovėje pagal darbo sutartį), kad ir kaip draudėjo apskaičiuojamas apdraustajam už jo atliktą darbą;

– valstybės tarnautojui apskaičiuojamą darbo užmokestį, kurį sudaro: pareiginė alga, nustatoma pagal pareigybės kategoriją; priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę arba kvalifikacijos kategoriją, laipsnį arba tarnybinį rangą, diplomatinį rangą; priemokos už darbą poilsio, švenčių dienomis ir nakties metu, darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą;

– valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro: pareiginė alga; priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; valstybės pareigūnams (išskyrus prokurorus)-vienkartinė priemoka; prokurorams – priedas už kvalifikacinį rangą;

– priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuojamas LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo anksčiau išvardytiems asmenims (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems asmenims);

– apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogas, kai mokamos motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpos iš fondo biudžeto), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas ar už prastovos laiką ir ne teismo tvarka Teisingumo ministerijos atlygintą žalą dėl negauto darbo užmokesčio, kai žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatyme (Žin., Nr. 56-2228) nustatytais atvejais;

– premijas, pašalpas ir kitas išmokas (iš jų laikinojo nedarbingumo, gimdymo atostogų ir vaiko priežiūros, kol jam sueis vieneri metai, atostogų laikotarpiu mokamą šių taisyklių 20.7 punkte nurodytų įstaigų, tarnybų ir departamentų statutiniams valstybės tarnautojams ir profesinės karo tranybos kariams vidutinį jų darbo užmokestį ar pagal įstatymus nustatytą jo dalį), vienkartines pinigines išmokas valstybės tarnautojams skatinti, išskyrus šių taisyklių 22 punkte nurodytas išmokas.

Birutė Tamaliūnienė,

„Sodros” Kauno skyriaus ryšių su visuomene vyr. specialistė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.