Bendrovės neketina perimti soduose esančių elektros tinklų net už simbolinę vieno lito kainą
Elektros tinklų iš sodininkų bendrijų išpirkimo procesas įstrigo net nepajudėjęs. Nors nemažai Kauno regiono sodininkų jau išsiuntė prašymus energetikos bendrovei VST išpirkti elektros linijas bei kitą turtą, tačiau gaunami neigiami atsakymai tebevaro sodų savininkus neviltin.
Valstybinių institucijų atstovai gyventojams pataria kuo greičiau susitarti su energetikais, nes ateityje už šį turtą gali tekti dar daugiau mokėti.
Perimti neskubama
Užvakar Kauno rajono savivaldybės salėje susirinkę apie šimtas pakaunės sodininkų nieko paguodžiančio neišgirdo nei iš Ūkio ministerijos, nei iš VST atstovų. Dauguma susitikimo dalyvių jau yra išsiuntę prašymus energetikos įmonei išpirkti elektros tinklus, tačiau atsakymų arba dar nėra sulaukę, arba juose minimos tūkstantinės sumos su minuso ženklu. Sodininkų bendrijos prašymus energetikams galėjo siųsti iki birželio 30 dienos.
„Kauno diena” jau ne kartą rašė apie sodininkų nuogąstavimus, kad už įstatymų reglamentuotą elektros tinklų išpirkimą jiems patiems teks pakloti nemenkas sumas. Kai kurios bendrijos jau yra gavusios aiškius atsakymus, kad VST nesutinka perimti nusidėvėjusių elektros tinklų, kuriuos eksploatuoti finansiškai nuostolinga.
Elektros tinklų vertė buvo bene pagrindinis sodininkų ir energetikų susitikimo klausimas.
„Norim išgirsti aiškų atsakymą, ar imsit mūsų turtą, ar ne?” – vienas po kito bėrė klausimus sodininkai, neslėpdami emocijų.
Vertinimas užtruko
Susitikime dalyvavęs VST Elektros tinklo tarnybos Kauno regiono vadovas Edvinas Macijauskas informavo, jog iš viso įmonė jau sulaukė 130-ies sodininkų bendrijų prašymų išpirkti elektros tinklus. Atsakymai yra išsiųsti tik 8 bendrijoms ir tik viena jų sulaukė teigiamo vertinimo. Kitiems atsakymų tenka laukti ilgiau nei 4 mėnesius, nors būtent per tiek laiko energetikos įmonės yra įpareigotos pateikti vertinimus.
„Turime įvertinti kiekvienos bendrijos pateiktus dokumentus ir apžiūrėti turtą natūroje. Tai didelis ir sudėtingas darbas, todėl kai kuriems sodininkams atsakymai vėluos”, – užsiminė E.Macijauskas.
Į gyventojų priekaištus, kodėl, užuot išpirkę elektros tinklus, energetikai juos vertina tūkstantinėmis sumomis su minuso ženklu, VST atstovas ramiai atsakė, jog perėmus šį turtą įmonė iš karto prisiims įsipareigojimus dėl elektros tiekimo saugumo ir kokybės.
„Soduose elektros tinklai statyti prieš 20-40 metų. Šiam turtui būtinos investicijos, kad jį būtų galima saugiai eksploatuoti. Todėl kainos ir yra su minuso ženklu”, – tvirtino E.Macijauskas, neslėpdamas, kad „joks ministras neprivers privataus kapitalo įmonės perimti turto su minuso ženklu”.
Nešvarūs baltiniai nepaklausūs
Regis, savo sąlygas keliančio privataus kapitalo pusėn jau stojo ir valstybinių institucijų atstovai.
Ūkio ministerijos specialistas Antanas Kartunavičius pripažino, jog teisės aktai įpareigoja energetikos įmones išpirkti elektros tinklus „esamos būklės”, tačiau pirkėjai turi atsižvelgti ir į objektų nusidėvėjimą.
„Niekas nenori pirkti baltinių, kurie nešvarūs ir suplyšę. Todėl suprantama, kodėl energetikos bendrovės išpirks tik tuos tinklus, kurie bus techniškai tvarkingi. O kainą pirkėjas ir pardavėjas nustato tarpusavio susitarimo keliu. Tai numatyta ir teisės aktuose. Kaip mes privataus kapitalo įmonei galime įsakyti ką nors pirkti?” – gūžtelėjo pečiais ministerijos atstovas, mėginęs pasiguosti, kad energetikai nesutinka pirkti net ir kadaise ministerijai priklausiusio kolektyvinio sodo elektros tinklų.
„O kas tokius įstatymus priėmė?!” – replikavo sodininkai pranešėjui, po kurio žodžių salėje kilo tikra nepasitenkinimo audra.
Aistroms kiek nurimus, ministerijos atstovas priminė, jog sodininkai gali ir neparduoti tinklų energetikams, tačiau tokiu atveju jiems teks patiems eksploatuoti tinklus, o tam reikės samdyti kvalifikuotus specialistus bei gauti licenciją. Po to naujuosius eksploatuotojus, be abejo, aplankys ne vieni tikrintojai.
Didesnis galingumas irgi kainuos
Išgirstos naujienos sodininkų nė kiek nepradžiugino. Kai kurie jų dar mėgino aiškintis, ar tokios elektros tinklų išpirkimo procedūros nepažeidžia vartotojų teisių. Į vienos sodininkų bendrijos pirmininkės klausimą, ar VST sutiktų perimti elektros tinklus už simbolinę vieno lito kainą, bendrovės atstovas tik šyptelėjo. Oficialaus atsakymo bendrijos nariai tebelaukia, nors prieš kelis mėnesius atsiųstas atsakymas jiems jau sukėlė šoką – Registrų centras bendrijos energetikos turtą įvertino 11 tūkst. litų, tačiau VST informavo, jog energetinio objekto vertė yra minus 61 tūkst. litų.
Ne mažesnis galvos skausmas sodininkams – elektros galingumas. Kai kurioms bendrijoms virtus kone privačių namų kvartalais, gyventojams nebepakanka tarybiniais metais numatyto galingumo, o jį padidinti vienas kilovatas kainuoja 142 litus.
Susitikime ne kartą skambėjo raginimai kuo greičiau tvarkyti dokumentus, vesti derybas ir elektros linijas perduoti energetikams, kurių eksploatacijos įkainiai vėliau gali tapti dar didesne finansine našta.
Lina Navickaitė