Slovėniškas euro receptas

Europos Sąjungos naujokė ramiai rengiasi atsisakyti nacionalinės valiutos

Slovėnai nekelia klausimo, ar jie nori būti euro zonoje. Jie nori. Ir tam rengiasi. Bet Slovėnijoje netrūksta diskusijų, kaip vertėtų rengtis euro įvedimui, kokius nustatyti pereinamuosius laikotarpius, kaip išvengti kainų padidėjimo, kai valiuta pasikeis. Šie klausimai tapo vieni svarbiausių, pastaruoju metu diskutuojamų nedidelės valstybės tarp Balkanų ir Alpių, tik pernai kartu su kitomis devyniomis valstybėmis įstojusios į Europos Sąjungą, visuomenėje.

Turi pažaboti infliaciją

Nuo 2004 metų rudens Slovėnija, kaip ir Lietuva bei Estija, dalyvauja vadinamajame antrajame Europos valiutų keitimo mechanizme. Tai reiškia, kad būtent šios valstybės turi galimybę rengtis įstoti į Europos pinigų sąjungą, tai yra artimiausioje ateityje savo nacionalines valiutas pakeisti euru ir atiduoti savo pinigų politiką į Europos centrinio banko rankas.

Tačiau, norint pasiekti šį tikslą, būtinas ne mažesnis kaip dvejų metų pereinamasis periodas bei vadinamųjų Mastrichto kriterijų atitikimas. Eurą norinti įsivesti valstybė privalo turėti ne didesnę, nei Europos centrinio banko nustatytoji infliaciją, tam tikrą biudžeto deficitą ir valstybės skolą.

Slovėnija, Lietuva ir Estija tikisi, kad kitų metų viduryje ES pripažins šių trijų valstybių atitikimą euro įsivedimo kriterijams ir leis nuo 2007 metų sausio 1 dienos juo pakeisti nacionalines valiutas.

Vienintelė Lietuva kol kas atitinka visus Mastrichto reikalavimus. Estijai ir Slovėnijai dar reikia pasitempti. Tačiau ir jos tikisi atitikti tuos kriterijus, kurie keliami euro valstybei.

Slovėnams aktualiausias klausimas – metinė infliacija. Dabar ji siekia 3 procentus, nors aukščiausia įmanoma riba – 2,4 proc.

Slovėnijos banko viceprezidentas Darko Bohnecas „Kauno dienai” sakė, kad iki kitų metų vidurio slovėnai tikisi savo metinę infliaciją sumažinti iki reikalaujamo rodiklio. Kita vertus, pripažįstama, kad neigiamą poveikį infliacijai turi smarkiai pabrangusi nafta.

Tačiau Slovėnijos premjeras Janesas Janša teigia, kad brangstantys degalai padidins infliaciją visose euro zonos valstybėse. Taigi padidės ir „infliacijos kartelė” toms šalims, kurios siekia įsivesti bendrą ES valiutą. Mat šis Mastrichto kriterijus priklauso nuo bendro euro zonos valstybių infliacijos lygmens.

Kursas daugmaž stabilus

Biudžeto deficitas ir valstybės skola nėra problemos Slovėnijai. Joje jau senokai susitvarkoma su šiais kriterijais.

„Tikimės, kad Europos centrinis bankas ir visa euro zona pripažins, kad Slovėnija vykdo Mastrichto kriterijus, net jeigu skaičiai ir nebus visiškai tiksliai tokie, kokie nurodyti”, – sakė D.Bohnecas.

Slovėnijoje prisimenama, kad Graikija tapo euro zonos valstybe, nors ir neatitiko tam tikrų Mastrichto reikalavimų. Tiesa, dabar graikai su jais susitvarko.

Slovėnai labai nori įsivesti eurą ir atsisakyti dabar cirkuliuojančių slovėniškų tolerių. Nedidelis kainų padidėjimas, kurį greičiausiai sukels apvalinimas, negąsdina šios šalies žmonių.

Pasak D.Bohneco, Slovėnijoje yra nustatytas vadinamasis „tolerio kurso plaukiojimo mechanizmas”, tai yra nacionalinės valiutos euro atžvilgiu kursas gali keistis 15 proc. „koridoriaus” ribose.

„Tačiau faktiškai jau kelerius metus galioja gana stabilus 238-239 tolerių už eurą kursas”, – sakė Slovėnijos nacionalinio banko viceprezidentas.

„Dvigubų kainų” klausimas

Slovėnijoje dabar ginčijamasi, kokiomis sąlygomis įsivesti eurą. Parlamente jau rengiamas specialus įstatymas. Suinteresuotosios grupės teikia savo siūlymus.

Pramonės ir prekybos rūmai nėra patenkinti, kad nuo 2006 metų kovo 1 dienos Slovėnijoje ketinama įvesti vadinamąsias dvigubas kainas. Kitaip tariant, visos prekybos ir gamybos įmonės privalės informuoti pirkėjus bei tiekėjus apie paslaugų ir prekių kainas toleriais bei eurais.

Jau dabar daugelyje Slovėnijos parduotuvių, viešbučių bei kitų įmonių galima išvysti kainas abiem valiutomis. Nuo kitų metų pavasario, likus dešimčiai mėnesių iki euro įvedimo, tai taps privalu visiems.

Tačiau, pasak Pramonės ir prekybos rūmų prezidento Jožko Čuko, tai taps tam tikra problema kai kurioms įmonėms, nes tai pareikalaus papildomų sąnaudų, kurios gali padidinti kainas. „Mes pasisakome už tai, kad šis periodas būtų sutrumpintas. Tai tiesiog pigiau kainuotų įmonėms ir dirbtinai nepadidintų kainų”, – sakė J.Čukas.

Beje, numatoma, kad „dvigubų kainų” nustatymas galios iki 2007 metų kovo arba netgi birželio pabaigos, tai yra kelis mėnesius po euro įvedimo.

Anot Slovėnijos banko viceprezidento D.Bohneco, tai padės vartotojams palengva priprasti prie euro, leis palyginti kainas. Tai ir nebloga dirbtinio kainų didinimo prevencijos priemonė.

Tuo įsitikinęs ir šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Slovėnijos premjeras Janesas Janša. „Visuomenė iš esmės remia euro įvedimą, nes už tai pasisako daugiau kaip 70 procentų apklausų dalyvių. Yra tam tikra tikimybė, kad kainos šiek tiek padidės. Tačiau tam ir yra įvedama „dvigubos kainodaros” sistema, kad būtų galima palyginti kainas, matyti, ar jos tikrai didinamos. Jeigu tuo bus piktnaudžiaujama, bus svarstoma galimybė kaip nors tam pasipriešinti”, – sakė slovėnų vyriausybės vadovas.

Bus vykdoma informavimo kampanija

Slovėnijoje, kaip ir Lietuvoje, diskutuojama ir apie tai, kokios trukmės pereinamasis periodas turėtų būti nustatytas tolerio išėmimui iš apyvartos ir euro įvedimui.

Vieni mano, kad nereikalingas joks pereinamasis periodas, tai yra turėtų būti nustatyta, kad 2007 metų sausio 1 dieną toleris nustoja egzistavęs ir visur priimami tik eurai, kurių atsargomis prekybos įmonės apsirūpina iš anksto. Tą patį būtų skatinami daryti ir vartotojai. Jeigu jiems vis dėlto liktų tolerių, nustojusi egzistuoti valiuta galėtų būti kurį laiką keičiama bankų skyriuose į eurus.

Tačiau esti ir nemažai tokių, kurie siūlytų nustatyti nuo penkių iki dešimties dienų terminą, per kurį visur būtų vienodai priimami tiek eurai, tiek toleriai, tačiau grąža vartotojui visuomet būtų atiduodama eurais. Slovėnijos centrinis bankas ir vyriausybė linksta prie pastarojo mechanizmo.

Slovėnijos bankas ir vyriausybė „Euro įvedimo planą” patvirtino šių metų sausį. Įkurtas specialus Koordinavimo komitetas, atsakingas už techninę euro įvedimo bazę. Visuomenei informuoti ir rengti įkurta speciali darbo grupė.

Visiems euro įvedimo darbams, įskaitant ir visuomenės informavimo kampaniją, iš Slovėnijos biudžeto bus skirta net 700 milijonų tolerių (maždaug 10 mln. litų) suma.

Stasys Gudavičius

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.