Uostamiestyje pradedama kova prieš garsinį smurtą

Klaipėdos valdininkai ieško būdų, kaip pažaboti mieste važinėjančius ir per garsiakalbius įvairias reklamines akcijas skelbiančius triukšmadarius.

To imtasi po to, kai Senamiesčio verslininkų sąjunga miesto valdžios pasiteiravo, kodėl nedrausminami tie verslininkai, kurie reklamuojasi daugelį miestiečių erzinančiais metodais – trikdydami gyventojų ramybę per garsiakalbius skelbiama reklamą.

Gresia visiškas chaosas

Verslininkai replikavo, esą jeigu visi šitaip elgtųsi, tai kasdien po miestą važinėtų po kelis šimtus automobilių ir iš kiekvieno jų sklistų vis kita reklama. Neva, jei nebus imtasi jokių priemonių greitai mieste bus visiškas chaosas.

Beje, nemažai panašių nusiskundimų dėl ramybę drumsčiančios reklamos iš pačių miestiečių yra sulaukusi ir „Vakarų ekspreso” redakcija. Skambino ne tiki pagyvenę, bet ir jauni klaipėdiečiai, kurie guodėsi, kad dėl tokių įkyrių reklamų ne tik neįmanoma pailsėti, bet pradeda drebėti langų stiklai ir net kaukti automobilių signalizacijos.

Viltis – naujas įstatymas

Valdininkai kol kas teigia neturintys jokios galimybės uždrausti verslininkams taip reklamuotis, nes dabartinė įstatymų bazė nedraudžia tokio tipo reklamos.

Pasak Klaipėdos miesto tarybos sekretoriaus Artūro Šulco, kol kas nėra galimybės riboti mieste tokią reklamą. Tačiau, pasak jo, šiuo metu valdininkai analizuoja naująjį Triukšmo valdymo įstatymą. Manoma, kad šis įstatymas suteiks valdininkams galimybę pažaboti triukšmingą reklamą Klaipėdos mieste.

„Be abejo, šią problemą būtina spręsti”, – įsitikinęs A. Šulcas.

Ne drausti – tik riboti

Kitas miesto Tarybos narys, verslininkas Kazys Paulikas sakė sutinkantis, kad tokia reklama turėtų būti ribojama, nes daugelis taip besireklamuojančiųjų peržengia visas padorumo ribas – „triukšmauja” vėlai vakarais, arba ištisus mėnesius be jokių pertraukų.

„Pramogų banko” savininkas K. Paulikas pripažino, kad toks reklamavimosi būdas yra gana patrauklus, ypač norint, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie numatomą renginį. Paskutinį kartą „Pramogų bankas” esą šitaip reklamavosi pavasarį.

„Sutinku, kad turėtų būti aiškiai reglamentuojama tokios reklamos trukmė ir laikas. Tačiau yra kitas pavojus – jei, pavyzdžiui, valdininkai nuspręstų, kad šitaip reklamuotis galima tik gavus specialius leidimus, vieni tokius leidimus gautų, kiti ne… Arba iš viso niekam tokių leidimų neišduotų”, – svarstė K. Paulikas.

Siūlo papildyti taisykles

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji inspektorė Nina Gendvilienė sakė kol kas nesulaukusi miestiečių skundų dėl garsinės reklamos gatvėse, tačiau pati asmeniškai ne kartą buvo suerzinta tokio reklamavimosi.

„Jokios kultūros. Pagalvokite, jei, pavyzdžiui, žmogus grįžęs po naktinės pamainos ramiai miega ir šalia pravažiuoja automobilis, iš kurio rėkte rėkia… Juk prie monotoniško gatvės garso žmonės ilgainiui pripranta ir jis netrikdo jų ramybės, tačiau toks neįprastas triukšmas gali sukelti ir sveikatos problemų, dirginti žmogaus nervus”, – svarstė N. Gendvilienė.

Inspektorė tikisi, kad tokius triukšmadarius vis dėlto pavyks pažaboti. Klaipėdos policijos pareigūnų siūlymu, ji yra parengusi Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių papildymą, kur atskirame skyriuje yra siūlomos viešosios tvarkos taisyklės. Viena iš jų byloja, kad miesto teritorijoje be Savivaldybės administracijos leidimo turėtų būti draudžiama garsine reklama reklamuoti renginius, paslaugas ar prekes.

Jei valdininkai bei miesto Taryba pritars tokiam siūlymui, uostamiestyje prasidės kova su garsine reklama.

Susirūpino ir parlamentarės

Beje, ir Seimui siūloma sugriežtinti atsakomybę už pernelyg triukšmingas ir orą teršiančias transporto priemones, kitus įrengimus bei viešąją rimtį trikdančią garsią žmonių veiklą.

Tai numatantį Administracinių teisės pažeidimų pataisos projektą įregistravo parlamentarės Dangutė Mikutienė ir Violeta Boreikienė.

Projektas numato, kad už triukšmą – nepageidaujamus arba žmogui kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria žmonių veikla, jei tai trukdo viešąją rimtį ar viršijami triukšmo ribiniai dydžiai viešose vietose, gyvenamosiose patalpose, įmonėse ir kt., grėstų įspėjimas ar bauda iki 300 litų. Pakartotinai už tai baudžiamam asmeniui galėtų būti skirta bauda iki tūkstančio litų.

Edita Užkuraitė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.