Praėjus dvejiems metams, po to, kai uostamiesčio mokyklose buvo įvykdyta buhalterinė decentralizacija, Klaipėdos valdžiai parūpo sužinoti, ar ji buvo naudinga.
Mero patarėja Audra Daujotienė, pasikvietusi miesto mokyklų vadovus, pabandė išsiaiškinti, ar 1 mln. 200 tūkst. Lt kainavusi reorganizacija davė teigiamų rezultatų.
Pasak „Aukuro” mokyklos direktorės Lydijos Virkšienės, jai dar neteko nei iš vieno kolegos išgirsti, jog ši reorganizacija būtų nenaudinga.
„Tai – pats geriausias būdas tvarkyti savo lėšas ir planuoti mokyklos gyvenimą, – sakė direktorė. – Per tuos dvejus metus mes išmokome tiksliai planuoti išlaidas ir pajamas, taupyti lėšas ir jas naudingai paskirstyti.
Be to, anot jos, mokyklos biudžetas yra viešai aptarinėjamas su mokyklos bendruomene, drauge svarstoma, kaip jį panaudoti. „Dabar ir mokytojai, ir mokiniai stebi, kad be reikalo nebūtų deginama elektra, kad vanduo netekėtų iš čiaupų”, – teigė vadovė.
Jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius laikotarpį iki decentralizacijos pavadino automobilio vairavimu be vairo.
„Dabar viskas labai aišku ir skaidru, – teigė jis. – O anksčiau būrelių vadovams pasakius, jog nėra pinigų, jie manydavo, kad direktorius specialiai neduoda lėšų.”
Tiesa, esama ir problemų. Pagrindinė jų – mokyklų buhalterių stygius ir menkas jų darbo užmokestis. Visi vadovai sutartinai tvirtino, jog 695 Lt yra per menka suma. Direktoriai kalbėjo, jog mokyklose padirbę buhalteriai sukaupia jiems reikalingą informaciją, pasinaudoja kursais bei stažuotėmis, ir po kurio laiko pereina dirbti į privačias firmas, kur jiems mokamas dvigubai ar trigubai didesnis atlyginimas.
Ingrida Albrechtienė
„Vakarų ekspresas”