Po Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo atstovų apsilankymo Klaipėdoje gali imti braškėti kai kurių uostamiesčio antstolių kėdės.
Vakar Klaipėdoje susitikimą su visuomene, kuri, beje, juo nesusidomėjo, surengę Antstolių rūmų atstovai pripažino, jog ne visi antstoliai dirba etiškai ir teisėtai. Susitikimo rengėjai teigė ketiną inicijuoti savo etikos kodekso papildymą ir nesitaikstyti su įvaizdį teršiančiais antstoliais.
Meilės nesitiki
„Pastaruoju metu dėl antstolių veiklos kyla daug diskusijų. Mes atvažiavome išklausyti Klaipėdos krašte esančių problemų, norime jas spręsti, inicijuoti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimus, tobulinti veiklą”, – sakė Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Tiesa, susitikimo metu buvo patikinta, kad meilės iš visuomenės nesitikima, tačiau norima bent jau sulaukti pasitikėjimo.
Skundų, anot I. Karalienės, esama nemažai, daugiausia – dėl antstolių veiklos įkainių, paties antstolio įvaizdžio ir kitų problemų.
Šiuo metu, anot Antstolių rūmų valdytojos Astos Karužienės, daugiausia – apie 95 proc. skundų gaunama iš nepatenkintų skolininkų. Prieš dvejus metus, prieš vadinamąją antstolių reformą, situacija buvo visiškai priešinga – apie 95 proc. sudarė kreditorių skundai. Tuomet, anot valdytojos, nepasitenkinimas kildavo dėl to, kad antstoliai nevykdydavo teismo sprendimų ir neišieškodavo skolų.
Rūmų atstovai pastebi, jog nemažai problemų kyla dėl visuomenės mentaliteto – žmonės įpratę nereaguoti į šaukimus, bando nuslėpti savo turtą. Daugiausia antstoliais skundžiasi mokūs, tačiau nesąžinigi žmonės, pabrėžė I. Karalienė. Anot jos, tie, kas neturi iš ko sumokėti skolos, nesiskundžia, o tokios bylos tiesiog uždaromos ir jų esama nemažai.
Vis dėlto rūmų atstovai pripažino, jog ne visi antstoliai dirba etiškai ir teisėtai, per dvejus jų veiklos metus išryškėjo ir spragų įstatymuose.
Iškėlė 4 bylas
Anot susirinkime dalyvavusių Klaipėdos krašto žiniasklaidos atstovų, į kuriuos neretai kreipiasi antstolių darbo metodais nepatenkinti žmonės, pavyzdžių apie, įtariama, neteisėtus antstolių veiksmus esama nemažai.
Tokių atvejų, kad antstolis atimtų iš skolininko jo banko sąskaitoje esančią pašalpą, anot A. Karužienės, būti negali – jei taip atsitiko, pašalpą privaloma grąžinti. O, pavyzdžiui, sumos mažareikšmiškumo nėra – antstolis privalo išieškoti kad ir 50 centų dydžio skolą, jei toks yra teismo nurodymas. Susirinkime taip pat aiškintasi, kada antstolis gali areštuoti ne skolininko, o jo sutuoktinio turtą, ir kada tokie atvejai gali būti neteisėti.
Beje, anot A. Karužienės, su netinkamais antstolio darbui asmenimis taikstomasi nebus. Klaipėdos apygardoje, kurioje dirba 22 antstoliai, jau iškeltos keturios drausminės bylos. Vienas antstolis buvo atleistas, vienas išėjo savo noru, dar vienam skirta pastaba, o dėl vieno sprendimas dar nepriimtas, procesas tebevyksta. Trys iš minėtų drausminių bylų buvo iškeltos dėl uostamiesčio antstolių, kur jų iš viso dirba 13, darbo.
Susitikimo metu buvo linksniuojamos ir dar dviejų Klaipėdos antstolių pavardės, rūmų nariams kalbėta apie galimus jų veiklos procesinius pažeidimus. Anot prezidiumo narių, šiuos dalykus ketinama aiškintis.
Rūmų atstovai taip pat pranešė naujieną – nuo spalio 21 dienos skolininkų neišgelbės ir emigracija į Europos Sąjungos valstybes. Anot A. Karužienės, įsigalios reglamentas ir tam tikrų bylų kategorijoje kreipiantis į teismą bus galima prašyti išduoti vieningą vykdomąjį raštą, kurį bus galima pateikti vykdyti visose ES šalyse. Tiesa, kreditorius už tai mokės jau pagal šių šalių antstolių darbo įkainius.
Nenori mokėti PVM
Apie pačius įkainius, kurie esą Lietuvoje yra mažesni nei kaimyninėse šalyse, rūmų atstovai daug kalbėti nenorėjo, nes šiuo metu nepriklausoma audito kompanija atlieka tyrimą, po kurio bus pateiktos išvados dėl kainų skaičiavimo metodikos. Anot I. Karalienės, kalbama, kad jie turėtų sumažėti.
Įkainiai esą galėtų būti mažesni, jei valstybė antstolius atleistų nuo 18 proc. PVM. Anot I. Karalienės, Aukščiausiasis teismas nustatė, kad atlikdamas valstybės deleguotą funkciją – išieškodamas skolą ir vykdydamas kitokius teismo sprendimus – antstolis nėra paslaugos teikėjas, todėl nelieka pareigos mokėti valstybei 18 proc. PVM.
Žinia, rūmų prezidiumas ketina siekti, kad antstoliai būtų išregistruoti iš PVM mokėtojų registro ir teigia, kad taip jų paslaugos atpigs. Dėl išbraukimo ketinama kreiptis artimiausiu metu.
Tačiau Teisingumo ministerijos atstovai tokį siekį vadina neteisėtu – Aukščiausiasis teismas esą pasisakė tik dėl antstolių veiksmų, susijusių su teismo sprendimų vykdymu, apmokestinimo. Antstoliai teikia ir kitas paslaugas, už kurias gauna sutartyje su klientu nustatyto dydžio atlygį.
Aukščiausiasis teismas taip pat nustatė, kad iš skolininkų išsireikalaudami sumokėti PVM antstoliai viršijo įkainius, ir gali būti, kad žmonės dėl to prarado apie 3,5 mln. litų. Tariantis su Mokesčių inspekcija ketinama ieškoti būdų, kaip žmonėms permokėtus pinigus susigrąžinti.
Beje, anot rūmų atstovų, užsienyje valstybės deleguotos funkcijos sudaro tik apie 20 proc. anstolių darbo, o pas mus yra atvirkščiai – kitos paslaugos sudaro tik apie 20 proc.
Šiuo metu šalyje yra 124 antstoliai. Skelbiama, kad per metus jie uždirba vidutiniškai po 150 tūkst. litų, iš kurių išlaiko ir padėjėją, raštinės darbuotoją bei biurą.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”