Lietuvoje pradedama diegti europietiška pakuočių rūšiavimo sistema

Įgyvendindamos siekį sukurti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą „Tonsmeier” įmonių grupė ir bendrovė „Žaliasis taškas” pradėjo vykdyti selektyvaus pakuotės atliekų surinkimo sistemos plėtrą, daugelyje šalies miestų pastatant papildomus pakuotės atliekų surinkimo konteinerius bei ugdant visuomenės pakuočių rūšiavimo įpročius.

Naujieji popierinės/kartoninės, stiklinės bei plastikinės pakuotės atliekų surinkimo konteineriai su specialia anga yra kūgio formos ir skirtingų spalvų. Mėlyni konteineriai skirti stiklui, geltoni – plastikui, o balti – popieriui. Šie konteineriai daug funkcionalesni ir estetiškesni, panašūs konteineriai stovi daugelyje Europos šalių.

Vykdant šį projektą Vilniaus mieste, Alytaus mieste ir rajone, Kauno rajone, Kaišiadorių mieste ir rajone, Šakių mieste bei rajone, Panevėžio mieste bei rajone, Molėtų mieste, Marijampolėje, Kėdainiuose bei Širvintose iki 2005 metų pabaigos bus pastatyta apie 200 modernių popieriaus, 350 stiklo bei 450 plastiko pakuotės atliekų konteinerių. Be to, nuo š.m. rugsėjo mėn. „Žaliasis taškas” kartu su „Toensmeier” daugelyje mokyklų pradeda ilgalaikį projektą „Rūšiuokime ir rūpinkimės”, kuriuo siekia paskatinti moksleivius ir visą visuomenę aktyviau rūšiuoti antrines žaliavas į tam skirtus konteinerius.

Panaudotų pakuočių tvarkymą organizuojančios bendrovės „Žaliasis taškas” vadovas Saulius Žvirblis teigia, jog Lietuvoje vis dar dažnas reiškinys, kuomet gyventojai nori rūšiuoti atliekas, tačiau atliekų surinkimo sistema jiems nesudaro tokių galimybių. Šiandien dauguma gamybinių ir komercinių įmonių Lietuvoje jau yra suinteresuotos selektyvios atliekų tvarkymo sistemos plėtra, kuri geriausiai atitinka daugumos gyventojų poreikius. Tačiau tokios sistemos įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų ir tik ilgalaikę perspektyvą planuojančios įmonės tam ryžtasi.

„Ilgalaikės partnerystės pagrindu kartu su „Toensmeier” grupės įmonėmis diegdami šiuos naujo tipo konteinerius mes pereiname nuo agitacijos prie realių ir apčiuopiamų darbų. Šiuo žingsniu žadame ne tik pagerinti pakuočių atliekų tvarkymo sąlygas, tačiau tikimės kilstelėti kokybės reikalavimų kartelę visai atliekų tvarkymo sistemai”, – sako S.Žvirblis.

Šiuo metu daugelis Lietuvos gyventojų moka už atliekų išvežimą pagal savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse patvirtintą atliekų susikaupimo normą gyventojui, kuri svyruoja nuo 1,1 iki 1,3 kubinio metro vienam gyventojui per metus.

„Dabar daugumai gyventojų nėra skirtumo – ar jie rūšiuoja atliekas, ar nerūšiuoja – jie turi mokėti už pastovų teorišką atliekų kiekį. Tokia sistema gyventojams ekonomiškai naudinga, tačiau mums nuostolinga, nes dažniausiai atliekų susikaupimo normos yra kelis kartus mažesnės už faktiškai susidarančius atliekų kiekius”, – sako „Toensmeier” įmonių grupės Lietuvoje vadovė Kristina Motiejūnaitė.

Šią problemą išspręstų daugelyje Europos šalių taikoma diferencijuota mokėjimo už atliekas sistema pagal faktinį atliekų susikaupimą. Tuomet gyventojai turėtų labai aiškią motyvaciją rūšiuoti antrines žaliavas.

„Tokia sistema gyventojams naudinga, nes jiems suteikiama galimybė „taupyti”. Konteinerių su išrūšiuotomis stiklo, plastiko ar popieriaus atliekomis išvežimas nekainuoja – reikėtų mokėti tik už faktiškai išvežtų buitinių atliekų kiekį. Pradėję rūšiuoti atliekas, mokestį už išvežamas šiukšles gyventojai gali žymiai sumažinti”, – sako K.Motiejūnaitė.

Pasak jos, Alytuje pastačius rūšiavimui skirtus atliekų surinkimo konteinerius ir pritaikius apmokėjimą už faktiškai susidarantį atliekų kiekį pastebimi labai pozityvūs pasikeitimai.

„Gyventojai labai atsakingai pradėjo rūšiuoti atliekas ir paprašė rečiau išvežti atliekas. Jau dabar jie moka už atliekas mažiau, o ateityje, išaugus modernių sąvartynų įkainiams, taupymas išryškės dar labiau”, – sako K.Motiejūnaitė.

Kauno ir Kaišiadorių rajonuose šiuo metu jau pastatyta 180 vienetų konteinerių plastmasei, o iki šių metų pabaigos planuojama pastatyti apie 100 konteinerių plastikui. Numatoma, kad Kauno ir Kaišiadorių rajonuose spalio mėnesį jau stovės 112 stiklo atliekoms skirtų konteinerių. 13 stiklui skirtų konteinerių jau stovi Kaišiadoryse, 12 – Kauno rajone, Ežerėlyje.

Tiek „Žaliojo taško”, tiek „Toensmeier” įmonių grupės vadovai tikisi, kad iki 2007 metų visiems gyventojams bus pasiūlytos antrinių atliekų surinkimo paslaugos ir jie turės galimybę mokėti už faktiškai susidariusį atliekų kiekį, kas yra naudinga ne tik patiems gyventojams, bet ir įgyvendinant valstybinę atliekų tvarkymo strategiją. Remiantis ilgalaike Europos šalių patirtimi, konteinerinio surinkimo sistemos ekonomiškai labiausiai pasiteisino valstybiniu mastu plėtojant atliekų surinkimo sistemą.

„Žaliojo taško” vadovas S.Žvirblis teigia, kad ugdant gyventojų rūšiavimo įpročius labai svarbus vaidmuo tenka ir jų švietimui bei aplinkosauginės savimonės ugdymui, todėl nuo š.m. rugsėjo daugelyje šalies mokyklų pradedamas ilgalaikis projektas „Rūšiuokime ir rūpinkimės”. Šį projektą sudaro tiek kūrybinė, tiek praktinė dalis, o pagrindinis jo tikslas – siekti, jog panaudotų pakuočių rūšiavimas taptų kasdieniu mokinių įpročiu. Visus 2005/2006 metus mokyklose vyks panaudotų pakuočių rinkimo ir rūšiavimo akcija, o daugiausiai pakuočių surūšiavusios mokyklos bus apdovanotos specialiais prizais.

„Mums svarbu, kokioje aplinkoje Lietuvos visuomenė gyvens ateityje, todėl norime paskatinti aplinka pradėti rūpintis jau šiandien. Vaikai – imliausia naujovėms visuomenės grandis, todėl per juos mes tikimės pakeisti ir suaugusiųjų įpročius”, – sako S.Žvirblis.

Aplinkosauga – neatsiejama „Žaliojo taško” veiklos dalis. Dar 2004 metais bendrovė pradėjo plačią visuomenės švietimo programą, kuria siekiama paskatinti žmones rūšiuoti pakuočių atliekas ir tokiu būdu apsaugoti aplinką nuo užterštumo.

Atliekų, tame tarpe ir pakuočių atliekų, problema laikoma viena opiausių aplinkosaugos problemų pasaulyje. Siekiant spręsti šią problemą, daugelyje Europos Sąjungos šalių jau daugiau kaip dešimtmetį veikia pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos, o jų veiklos rezultatai – stulbinantys. Dėka intensyvaus visuomenės švietimo pakuočių atliekas rūšiuoja dauguma Europos gyventojų (pvz. Austrijoje – net 95 proc., Vokietijoje – 92 proc.), to rezultatas – efektyvus jų surinkimas bei perdirbimas. Šiuo metu daugelyje Vakarų Europos valstybių perdirbama 50-60 proc. ir daugiau į vidaus rinką iškeliaujančios pakuotės atliekų.