Japonijos ambasada tęsia kultūros renginių ciklą „2005-ieji ES – Japonijos tautų mainų metai” ir kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į žymaus japonų ikebanos meistro Toshiyuki Ohki (Tošijuki Oki) pasirodymą
rugsėjo 23 d. (penktadienį), 16 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje.
Renginio partneriai – Sogetsu Foundation (www.sogetsu.or.jp) ir Japan Foundation (www.jpf.go.jp).
Japonų gėlių komponavimo menas ikebana, dar vadinamas kado -„gėlių keliu” atskleidžia ypatingą japonų santykį su gamta ir grožio kasdienybėje paieškas. Simboliškų kompozicijų kūrimas japonams yra ir meditacija apie gyvybės ciklą, laiko tėkmę, gamtos bei pasaulio kaitą. Komponuojant ikebaną, dėmesys skiriamas augalų ir indo parinkimui, šakelių išdėstymui ir jų santykiui su indu, visos kompozicijos ir ją supančios aplinkos harmonijai.
Ikebanos ištakos siekia VII a., kai paplito paprotys aukoti gėles Budai ir mirusiųjų vėlėms. Ilgainiui ši tradicija išsivystė į savitą meno formą, turinčią daug stilių ir mokyklų.
XV a. pab. susiformavo puošnus, gamtos didybę atkleidžiantis rikka (jap. „stačios gėlės”) stilius, kuris tapo visų vėlesnių japonų gėlių komponavimo mokyklų pradininku. Septynių, o vėliau devynių komponentų asimetriškos rikka ikebanos simbolizavo budistinę kosmologiją, o kiekvienas ikebanos elementas vaizdavo kurią nors natūralaus gamtovaizdžio dalį.
XVI a. arbatos gėrimo ritualo pradininkas Sen-no Rikyu sukūrė arbatos ceremonijos ikebanos stilių nageire („sumesti”), kuriam būdingas saikingumas, rafinuotas paprastumas. Nageire ikebaną gali sudaryti vos vienas gėlės žiedas.
XVII a. antrojoje pusėje įsigalėjus pirklių klasei ir keičiantis visuomenės estetinėms sampratoms, atsirado rikka iškilmingumą ir nageire paprastumą sujungęs shoka arba seika („gyvenančios gėlės”) stilius. Shoka kompozicinį pagrindą sudaro trys netaisyklingą trikampį formuojantys stiebeliai, vadinimi ten-chi-jin (dangus-žemė-žmogus), kurių kiekvieną supa grupė „palaikančiųjų” šakelių. XVIII a. shoka tapo populiariausiu ikebanos stiliumi.
XIX a. pabaigoje, atslūgus susižavėjimo Vakarų kultūra bangai, Ohara mokyklos pradininkas Ushin Ohara sukūrė moribana („sukrautos gėlės”) stilių, kuris apjungė tradicines japonų ir užsienines raiškos formas. Moribana naudojamos negilios, plačių angų vazos, išryškinamos augalo natūralios linijos ir spalvos.
Po II pasaulinio karo Sogetsu mokyklos įkūrėjas Teshigahara Sofu su kitais meistrais išpopuliarino avangardinio stiliaus ikebaną zen’eibana.
Šiandieninėje Japonijoje gyvuoja apie 3 000 ikebanos mokyklų, kuriose mokosi 15-20 mln. studentų. Didžiausios jų – Ikenobo, Ohara ir Sogetsu. Pastarajai mokyklai priklauso Vilniuje viešėsiantis meistras Toshiyuki Ohki.
Sogetsu mokykla, išsaugodama kai kuriuos klasikinius ikebanos kūrimo principus, pabrėžiančius simbolinį ir filosofinį jos turinį, deklaruoja meninės raiškos laisvę. Mokyklos atstovai ikebanos tradiciją praturtino įvairiomis naujovėmis, tokiomis kaip sintetinių medžiagų, stiklo, metalo naudojimas abstrakčioms ir siurrealistinėms koncepcijoms; kompozicijų be vazų kūrimas; laisvojo ikebanos stiliaus plėtojimas. Sogetsu meistrų kūryba remiasi ikebanos ir skulptūros ryšio koncepcija, todėl neretai Sogetsu ikebanos kompozicijas galima išvysti netradicinėse erdvėse – šiuolaikiniuose architektūriniuose ansambliuose, teatro scenose, parduotuvių vitrinose.
Meistras Toshiyuki Ohki gimė 1949 m. Sendai mieste. 1972 m. baigė Tohoku Gakuin universiteto ekonomikos fakultetą.
1964 m. gavo Sogetsu ikebanos mokyklos 4-ojo laipsnio mokytojo diplomą. 1972 m. pradėjo dirbti Sogetsu ikebanos mokyklos studijoje jos įkūrėjo Sofu Teshigahara asistentu. 1978 m. gavo 1-ojo laipsnio mokytojo – riji – diplomą. 1981-85 m. asistavo Sogetsu mokyklos vadovui Hiroshi Teshigahara jo pasirodymuose Kinijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Honkonge, Taivanyje, SSRS ir JAV. Nuo 1984 m. Sogetsu mokyklos ir Japonijos fondo (Japan Foundation) iniciatyva rengia ikebanos meno demonstravimus daugelyje Azijos, Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių. Ne kartą dalyvavo „Japonijos savaitės” Maskvoje renginiuose, „Tulpių festivalyje” Otavoje (Kanada) ir kituose tarptautiniuose forumuose. Šiuo metu Toshiyuki Ohki dirba meistru-dėstytoju Sogetsu mokyklos pagrindinėje būstinėje Tokijuje, yra Sogetsu fondo valdybos narys.