Po operacijų ligoninėse pašalinti organai, amputuotos galūnės laidojami, kaip ir žmonės, kapinėse
Lietuvoje vis dar nėra bendros medicininių atliekų tvarkymo sistemos. Visuomenės sveikatos specialistai tvirtina, kad dalis šių atliekų tvarkoma nesilaikant Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų, todėl kyla užkrečiamų ligų pavojus.
Patenka į bendrus sąvartynus
Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nemažai problemų kelia ligonių medicininės atliekos. Tai ne tik po chirurginių intervencijų pašalinti kūno organai ir dalys, bet ir infekuotos atliekos, užterštos žmogaus krauju, pūliais, infekcinių ligų sukėlėjais ir toksinais. Taip pat ir adatos, švirkštai, skalpeliai, stiklo duženos, naudoti vienkartiniai gaminiai – kateteriai, pirštinės, paklodės ir kt.
Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, pernai Kauno apskrityje užregistruota 155,7 tonos infekuotų medicininių atliekų, 91,9 tonos naudotų vienkartinių gaminių, 20,5 tonos aštrių daiktų, 10,7 tonos kūno dalių ir organų, 2,4 tonos netinkamų vartoti vaistų.
„Daugiau nei pusė infekuotų atliekų buvo nukenksmintos, tačiau dalis jų kaip buitinės atliekos išvežtos į bendrus sąvartynus, 35 proc. sudegintos, 12 proc. apdorotos mikrobangomis. 18 tonų skalpelių, adatų ir kitų aštrių daiktų dezinfekuoti, bet, neradus kur padėti, taip pat atsidūrė bendrame sąvartyne”, – teigė Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Virginija Grilauskienė.
Nukenksminama mikrobangomis
Kauno medicinos universiteto klinikos, 2-oji klinikinė ir kitos ligoninės yra sudariusios sutartis su laidojimo firmomis dėl žmogaus kūno dalių ir organų laidojimo.
„Iškviesti firmos darbuotojai biologines atliekas – kūno dalis, organus sudeda į maišus, šiuos – į karstus ir palaidoja Karmėlavos kapinėse, kur tam yra skirta speciali vieta. Taip daroma visoje Lietuvoje, – teigė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) Tautvydas Jankauskas.
– Kitos medicininės atliekos mūsų ligoninėje nukenksminamos mikrobangomis tam skirtu aparatu, atitinkančiu Europos Sąjungos standartus. Tada šias atliekas, kurios tampa nebekenksmingos, galima išvežti į paprastą sąvartyną”.
Anksčiau, pasak T.Jankausko, medicininės atliekos buvo nukenksminamos specialiais chemikalais, tačiau tai nėra taip saugu, kaip specialiu aparatu mikrobangomis.
Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistės V.Grilauskienės teigimu, Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK), kitos ligoninės dalį medicininių atliekų degina, dalį atiduoda perdirbimui.
Kyla užkrečiamų ligų pavojus
Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, didžiosios ligoninės medicinines atliekas tvarko neblogai. Prastesnė tvarka mažose gydymo įstaigose, odontologijos kabinetuose, kurie didžiąją dalį dezinfekcinėmis medžiagomis nukenksmintų panaudotų aštrių daiktų, infekuotų atliekų išmeta į konteinerius arba išveža į sąvartyną.
„Šios atliekos, kaip švirkštai, skalpeliai, gali būti panaudoti pakartotinai, jomis gali susižeisti vaikai, – tvirtina Kauno visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė V.Grilauskienė. – Nedideli gydymo kabinetai medicininių atliekų netvarko taip, kaip tai daro didžiosios ligoninės – KMUK, 2-oji klinikinė ar Kauno apskrities ligoninės. Pavyzdžiui, privatūs stomatologiniai kabinetai nukenksmina adatas, kitas atliekas, jas kurį laiką kaupia, bet po to vis tiek išmeta į konteinerį. Tokie kabinetai dažniausiai yra sudarę sutartis su „Kauno švara” ir turi savo konteinerius. Bausti tokias gydymo įstaigas nėra prasmės, nes nėra bendros atliekų surinkimo sistemos. Juos nubaudę, nieko nepasieksime. Būtina rasti galimybę centralizuotai visoje Lietuvoje surinkti, saugiai nukenksminti ir sudaryti sąlygas medicinines atliekas perdirbti arba sunaikinti. Atliekų užkrato grėsmė įvardyta ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose. Netinkamai tvarkomos ir išvežamos į bendruosius sąvartynus medicininės atliekos kelia grėsmę žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai”.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Eduardas Vaitkus teigė, jog medicininių atliekų tvarkymo problema egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Pabaltijo šalyse.
„Sveikatos apsaugos ministerija ieško būdų, kaip šią problemą išspręsti, kaip sukurti bendrą medicininių atliekų tvarkymo sistemą, – sakė E.Vaitkus. – Bet tai nėra lengva: tam reikia papildomų finansų, parengti Europos Sąjungos standartus atitinkančią vietą medicininių atliekų naikinimo procedūrai”.
Violeta Gustaitytė