Prieglobstis nuo problemų – virtualiame pasaulyje

Jaunajai kartai gresia nauja liga – priklausomybė nuo kompiuterio. Naršymas internete, kompiuteriniai žaidimai tampa vienu mėgstamiausių užsiėmimų daugeliui vaikų ir paauglių. Pasinėrę į virtualų pasaulį jie tolsta nuo tikrovės: nebenori ir nebemoka bendrauti su draugais, atsiriboja nuo šeimos, apleidžia mokslus. Negydant šios priklausomybės ji gali pereiti į kitas formas, išprovokuoti psichikos ligas.

Iš pradžių džiaugėsi

Keturiolikmetį vilnietį į Vilniaus priklausomybės ligų centrą gegužės mėnesį atvedė sunerimę tėvai. Čia juos nukreipė poliklinikos gydytoja. Tėvai skundėsi, kad nebegali su sūnumi susišnekėti: jis tapo dirglus, irzlus, nepakantus, blogai miega. Šiuos pasikeitimus jie siejo su tuo, kad paauglys vis daugiau laiko leidžia prie kompiuterio namuose, jei jie draudžia – eina į interneto kavines ar klubus.

Iš pradžių įsigijusi kompiuterį šeima džiaugėsi, kad jų atžala nelaksto su įtartinais draugais, o leidžia laiką namuose. Tačiau, po kurio laiko prijungus internetą, sūnų darėsi vis sunkiau atitraukti nuo kompiuterio. Namuose pradėjo dingti pinigai, paaiškėjo, kad sūnus nevalgo pietų, o sutaupytus litus išleidžia interneto kavinėse. Jaunuolis buvo užkluptas naršantis po internetą naktį, kai suaugusieji miegojo. Paauglio elgesiu ir prastu mokymusi ėmė skųstis ir mokytojai.

Dvylikamečio berniuko tėvai buvo išsiskyrę, jis gyveno su motina. Turtingas tėvas savo atžalos išlaikymui pinigų negailėjo. Tačiau paaugliui trūko dėmesio. Jis labai išgyveno dėl tėvų konfliktų, kurie įsiplieksdavo kaskart jiems susitikus, norėjo, kad jie susitaikytų. Kompiuterį turintis ir daug laiko prie jo praleidžiantis berniukas ėmė ieškoti išeities interneto svetainėse.

Jose, apsimetęs suaugusiu vyru, pasakojo apie gyvenimiškas situacijas, prašė kitų internautų patarimų, pagalbos. Jo motina pasijuto nei šiaip, nei taip, kai dvylikametis ėmė lįsti į tėvų tarpusavio santykius. Pradėjo ją mokyti, kaip turėtų elgtis. Sunerimusi moteris atvedė sūnų pas specialistus.

Tikslios statistikos nėra

Tokių atvejų Vilniaus priklausomybės ligų centro Ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Vilma Andrejauskienė galėtų papasakoti ne vieną. 2003 – 2004 metais jai teko konsultuoti 16 priklausomybe nuo kompiuterio sergančių paauglių ir jaunuolių. Šiemet jų į centrą kreipėsi 5. Jauniausias buvo 12 metų paauglys. Mergaitė tarp jų pasitaikė tik viena.

Kauno apskrities priklausomybės ligų centre buvo gydyti dėl priklausomybės nuo kompiuterių 3 asmenys. Pasak centro direktoriaus Tautvydo Zikaro, šiuo metu gydomas vienas pacientas, pradinių klasių mokinukas. „Kol kas turime nedaug tokių atvejų, tačiau ateityje prognozuoju šios priklausomybės rūšies bumą. Neseniai miesto policija atliko tyrimą, kurio metu devintą valandą ryto tikrino interneto kavines. Jose rasta daug vaikų”, – sako T.Zikaras.

V.Andrejauskienės teigimu, dažniausiai į virtualų pasaulį pernelyg pasineria vaikai ir paaugliai, jaunuoliai. Tačiau tai gresia suaugusiems ir net pagyvenusiems žmonėms. „Viena moteris skundėsi, kad jos mama pensininkė taip įsijautė į kompiuterinius žaidimus, kad užmiršta pavalgyti. Ji žaidžia žaidimą su burbulais ir šaudo vištas, o raginama vakarienės atšauna, kad ją paliktų ramybėje, nes reikia pereiti į aukštesnį žaidimo lygį. Anksčiau senutė gulė ir kėlė su televizijos serialais”, – juokdamasi pasakojo V.Andrejauskienė.

Pasak specialistės, oficialios statistikos apie priklausomybes nuo kompiuterio duomenys yra labai šykštūs. Todėl tvirtinti, kad jos mastai sparčiai plinta, gydytoja nesiryžta. „Vis dėlto, sprendžiant iš telefono skambučių, kurių sulaukiame kur kas daugiau, problema aštrėja”, – sako gydytoja.

Ir neatrodo, kad situacija greitu laiku pagerės. Liepą atlikti tyrimai parodė gąsdinančias tendencijas: internete naršo net 63 proc. Lietuvos vaikų. Juo naudojasi vis mažesni. Net trečdalis tėvų nurodė, kad jų vaikai klajoti po internetą pradėjo 7 – 10 metų amžiaus.

Visos šeimos problema

Specialistų teigimu, priklausomybės nuo kompiuterio gydymas bus efektyvus tik tada, kai jame dalyvaus ne tik vaikas, bet ir tėvai. Deja, daugelis jų to nenori suprasti. Tėvai įtikinėja psichiatrus, kad tai ne jų, o vaiko problema, kad jie neturi laiko konsultacijoms ir užsiėmimams.

„Labai liūdna, kad suaugusieji nenori prisiimti atsakomybės. Tik maždaug trečdalis tėvų sutinka kartu dalyvauti specialioje gydymo programoje, tačiau kai kurie jos nebaigia, nes reikia įdėti nemažai pastangų”, – konstatuoja V.Andrejauskienė.

Paprastai atsisakę gydymo tėvai imasi kovoti su problema savo jėgomis. Išjungia internetą, įveda slaptažodžius, imasi represijų. Tačiau tai ne išeitis. Reikia vaikui pasiūlyti alternatyvą, užimti sportu, išvykomis, įtraukti į mėgstamą užsiėmimą. Turi dalyvauti visa šeima. Jai gali tekti keisti gyvenimo būdą ir įpročius.

Gydytojos įsitikinimu, kiekvienas vaikas ir jo problemos yra šeimos santykių atspindys. Jei namuose vaikas jaučiasi vienišas, nemylimas, nesulaukia dėmesio, neranda bendros kalbos su tėvais, draugais, ieško prieglobsčio kitur. Juo lengvai ir greitai tampa virtuali erdvė, kur jis jaučiasi saugus, vertinamas.

Pasak Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus Emilio Subatos, priklausomybės nuo kompiuterio priežastys yra tokios pačios, kaip ir kitų priklausomybių – nuo narkotikų, alkoholio, azartinių lošimų. „Nereikia kaltinti kompiuterio ir interneto. Dėl to kalta šeimos aplinka ir auklėjimas. Jei vaikui blogai, tai jis links į priklausomybes ieškodamas paguodos”, – aiškina E.Subata.

Signalizuoja elgesio pokyčiai

Psichiatrų teigimu, pirmieji ženklai pasireiškia labai anksti, tačiau daugelis tėvų būna klaidingai įsitikinę, kad dėl to kalta paauglystė. Elgesio pokyčiai, turintys priversti sunerimti, yra šie: vaikas tampa irzlus, uždaras, agresyvus, keičiasi santykiai su broliais ar seserimis, kitais šeimos nariais.

Vėliau atsiranda ir psichikos pokyčių, kurios sąlygoja problemas mokykloje. Prastėja pažymiai, praleidinėjamos pamokos, vengiama joms rengtis, nebesidomima klasės ir mokyklos gyvenimu, atsiribojama nuo bendraamžių. Tėvai stebisi, kad anksčiau namuose būdavo pilna vaiko draugų, o dabar tapo tylu ir ramu.

Vaikai pradeda meluoti. Aiškina, kad tik internete jie randa medžiagos pamokoms, kad iki išnaktų prie kompiuterio sėdi dėl to, jog uoliai mokosi. Pietums duotus pinigus išleidžia kompiuterių kavinėse, todėl labai sublogsta. Jiems būdingi bruožai: išbalę, su ratilais po akimis. Tėvai ir vėl verčia bėdą paauglystei.

Įsijautę į virtualią erdvę vaikai ir paaugliai nebenori su šeima vykti į svečius, pramogauti, pasivaikščioti, nori, kad juos paliktų vienus namuose. Jų nebedomina namų reikalai, skuba atlikti visus darbus, kad kuo greičiau vėl galėtų pulti prie kompiuterio, atrodo susirūpinę, susimąstę. Kitas būdingas požymis – nebesugeba kritiškai savęs vertinti.

Gresia psichikos sutrikimai

Įtakos vaikų psichikai turi ne tik pats naršymo internete ar sėdėjimo prie kompiuterio žaidžiant žaidimus procesas, bet ir jo turinys. Smurtinė informacija, dažnai sklindanti iš kai kurių interneto svetainių ir žaidimų, kuriuose šaudoma, žudoma, neabejotinai turi neigiamą poveikį.

Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad tai skatina žiaurų elgesį. Neįstengdamas atsiriboti nuo virtualios erdvės joje įgytą patyrimą jis perkelia į realų pasaulį, bando jį atkartoti naudodami smurtą prieš bendraamžius.

V.Andrejauskienės įsitikinimu, iš kompiuterinės priklausomybės išaugama tik iš dalies ir tai pasiseka ne visiems. Neatsitiktinai į ją pasineria paaugliai: jiems kurį laiką virtualus bendravimas pakeičia realų, kompiuteris tampa patarėju ir padeda spręsti problemas. Žmogui bręstant atsiranda daugiau poreikių, kurių neįmanoma patenkinti prie kompiuterio, todėl vėl sugrįžtama į realybę.

Priklausomybė nuo kompiuterio, jei yra susiformavusi su visais jai būdingais simptomais, prilygsta psichikos ligai. Gali nebeužtekti ambulatorinio gydymo jai įveikti. Tada teks gulėti ligoninėje. Jei numosime ranka, gresia dar gilesni psichikos sutrikimai. Šią priklausomybės formą gali pakeisti kitos – nuo narkotikų, alkoholio, azartinių lošimų.

Priklausomybės nuo kompiuterio gydymo programa trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Ją sudaro paauglių psichiatro ir psichologo konsultacijos, pokalbiai ir užsiėmimai grupėse, prireikus konsultuoja ir neurologas, kitų sričių medikai. Tačiau būtina sąlyga – gydyme dalyvauja visa šeima.

Saugesnio interneto projektas

Kaip apsaugoti vaikus nuo žalingo interneto turinio, susirūpino ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė: „Didžiausią žalą nepilnametis gali patirti naršydamas internete savo namuose. Tėvai dažnai net neįsivaizduoja, kokios gali būti pasekmės, todėl ne visada domisi, ką jis daro prie kompiuterio, neskiria tam dėmesio. O juk jiems tenka atsakomybė. Ne tik vaikus, bet ir tėvus būtina šviesti”.

Kontrolierės iniciatyva pavasarį suburta darbo grupė užsimojo įvertinti interneto kavinių, salonų veiklą, darančią žalą vaikams ir parengti atitinkamų įstatymų bei kitų teisės aktų pataisas. Jas numatoma teikti Seimui.

Lietuvoje pradėtas įgyvendinti „Saugesnio interneto” projektas. Juo siekiama apsaugoti paauglius ir vaikus nuo žalingos informacijos internete. Ši Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva įgyvendinama kartu su Socialinių ir psichologinių paslaugų centru ir bendrove „Bitė Lietuva”.

Apie nelegalią informaciją internete bus galima pranešti specialiame interneto puslapyje arba „Karštosios linijos” telefonu. Pranešimai bus tikrinami ir informuojamos atitinkamos institucijos. Nustačius, kad pažeisti įstatymai, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vykdant projektą numatoma rengti akcijas, informacines kompanijas, renginius mokyklose, organizuoti konferencijas.

Giedrė Budvytienė