Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas apgailestauja, kad Vokietija, susitarusi su Rusija dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo, neatsižvelgė į kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, prašymus.
„Vokietija šiuos projektu sprendė savo valstybės, savo visuomenės klausimus, visiškai ignoruodama kitų Europos valstybių interesus”, – trečiadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija” teigė parlamento vadovas.
A. Paulauskas prisiminė, jog šių metų pradžioje per vizitą Vokietijoje kalbėjosi su vienu įtakingu Krikščionių demokratų partijos atstovu ir išdėstė Lietuvos abejones dėl tokio dujotiekio tiesimo projekto.
„Man buvo pasakyta, kad tai – privačių įmonių reikalas, kad Vokietija nesikiša į privačių įmonių susitarimus ir kad politikai čia neturi ypatingos įtakos”, – politiką citavo Seimo Pirmininkas.
Tačiau A. Paulauskas pripažino, kad dujotiekis yra pakankamai svarbus energetinis projektas, kuris, kaip ir kiti panašūs projektai, turėjo būti aprobuotas politiniuose sluoksniuose. Todėl esą neatsitiktinai Berlyne, spaudžiant rankas dujotiekį tiesiančių abiejų šalių kompanijų vadovams, už jų nugaros stovėjo Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Berlyne viešintis Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas antradienį žurnalistams pareiškė, esą Šiaurės Europos dujotiekio statyboje nereikia ieškoti politikos. „Šis klausimas su politika nesusijęs, Latvijai ar Lietuvai gali kilti įvairių fobijų, bet politikos nėra”, – teigė jis ir įvardijo vieną iš tokių „fobijų” – grėsmę ekologiniam saugumui.
„Mes turime atsižvelgti į mūsų Rytų Europos partnerių interesus, bet neturime suteikti jiems galimybės parazituoti iš Rusijos energetikos išteklių tranzito”, – pabrėžė ministras.
ELTA primena, jog praėjusią savaitę Rusijos ir Vokietijos lyderiai pasirašė projektą, kurį įgyvendinus Baltijos jūros dugnu bus nutiestas abi šalis sujungsiantis dujotiekis.
Daugiau kaip 4 mlrd. eurų vertės sandoris dėl naujo dujų eksporto vamzdyno statybos leis tiekti Sibiro dujas iš Rusijos į Vokietiją, aplenkiant Lenkiją ir Baltijos valstybes. Vamzdynas nuo Sankt Peterburgo iki Greifsvaldo turėtų būti nutiestas iki 2010 metų.
Šiame projekte Rusijos dujų monopolininkei, didžiausiai pasaulyje dujų kompanijai „Gazprom” priklausys 51 proc. dalis. Po 24,5 proc. akcijų valdys Vokietijos kompanijos „E.ON Ruhrgas” ir chemijos pramonės įmonės BASF padalinys „Wintershall”.
Lenkijos vadovas Aleksandras Kvasnevskis (Alexander Kwasniewski) praėjusią savaitę taip pat sukritikavo Vokietijos poziciją. „Nėra gerai, jei viena iš ES valstybių, svarbi šalis – Vokietija – vykdo tokią politiką nesitardama nei su mumis, nei su ES, kadangi iš esmės tai yra Rusijos ir Vokietijos projektas, nepriklausantis bendrai Europos koncepcijai”, – teigė jis.
2005-09-14 08:52