Iš prieš 13 metų mirusios moters telekomunikacijų įmonė bando išsireikalauti 52 litus
Trečdalį milijono klientų nuo 2001-ųjų praradęs „Lietuvos telekomas” skolas bando atgauti net iš numirėlių. Skolų išieškojimo įmonės palyginti nedideles skolas padidina iki dešimties kartų. Teisės aktuose taip pat yra per mažai žmoniškumo, nes paveldėjęs sulūžusią kėdę žmogus gali paveldėti ir tūkstantinę skolą, apie ją visiškai nieko nežinodamas.
Grasina sankcijomis
Kauniečiai Irena ir Vytautas Gutauskai gavo pranešimą iš skolų išieškojimo bendrovės „Creditreform”, esą už fiksuoto telefono ryšio paslaugas „Lietuvos telekomui” jie skolingi 52,51 Lt. „Buvome šokiruoti, nes nurodytu telefono numeriu nesinaudojame nuo 2003-iųjų pabaigos”, – sakė I.Gutauskienė.
71-erių metų pensininkė parodė iš „Creditreform” gautą raštą, kuriame skolininke nurodyta prieš 13 metų mirusi vyro mama Jadvyga Gutauskienė.
„Creditreform” Skolų išieškojimo skyriaus vadybininkas Vladislavas Kanareikinas rašte mirusiajai primygtinai siūlo susimokėti skolą. „Deja, po to, kai Jūs nekreipėte dėmesio į raginimus apmokėti šį įsiskolinimą, mes siūlysime kreditoriui kreiptis į teismą”, – tikina V.Kanareikinas. Romainių kapinėse palaidotai moteriai laiške primenama, kad ji galinti išvengti papildomų išlaidų, jei įsiskolinimą apmokės per 7 dienas nuo laiško gavimo.
Visada atsiskaitė laiku
J.Gutauskienė mirė 1992 m. Už fiksuoto ryšio telefono paslaugas V.Gutauskas atsiskaitinėjo mirusios mamos vardu. Tik 2003 m. kovą telefono linija buvo perrašyta Vytauto vardu. „Bet telefonu naudojomės tik keliolika mėnesių, nes 2003 m. gruodį sutartį su „Lietuvos telekomu” nutraukėme”, – pasakojo antros grupės invalidas.
V.Gutauskui įdomiausia, kodėl perrašant telefoną jo vardu, o ir vėliau, kai buvo nutraukta paslaugų teikimo sutartis, iš „Lietuvos telekomo” nebuvo gautas joks pranešimas apie įsiskolinimą. „Kodėl laukta pusantrų metų ir pranešta tik dabar, – klausia V.Gutauskas. – Visi žino, kaip „Lietuvos telekomas” elgiasi, jei nesusimoki mėnesį ar du – tiesiog atjungia telefoną. Jie to nepadarė”.
V.Gutausko žmona Irena teigia, jog šeima niekada neturėjusi skolų. „Esame pensininkai, bet visada sumokame mokesčius už vandenį, šilumą ir kitas paslaugas”, – sakė I.Gutauskienė.
Užmokestis antstoliams
„Creditreform” vadybininkas V.Kanareikinas aiškina, kad paskutinis mokėjimas J.Gutauskienės vardu atliktas 2003 m. kovo 21 d. (62,90 Lt), tai yra sumokėta už paslaugas iki 2003 m. vasario 1 d. Mirusios moters vardu likusi 52,51 Lt skola už laikotarpį nuo vasario 1 d. iki kovo 17 d., kai telefono linija buvo perrašyta ponui Vytautui.
„Creditreform” atsiųstame rašte nurodyta nedidelė skola, jei mirusioji atsisakys ją sumokėti, gali išaugti iki 495,38 Lt. Didžiąja dalimi ji padidės dėl išlaidų antstoliams (130 Lt), atstovavimui teisme (300 Lt) ir palūkanų (6,04 Lt). Pastarosios buvo apskaičiuotos po 0,01 proc. už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną.
Su turtu paveldėjo ir skolas
Skolos, pasak „Creditreform” ir „Lietuvos telekomo” atstovų, yra lygiai taip pat paveldimos kaip ir turtas. Civiliniame kodekse paveldėjimu laikomas mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.
CK 5.50 ir 5.52 straipsniai numato, jog „neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis” ir „įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu už palikėjo skolas atsako visu savo turtu”. Tai reiškia, kad mažiau išprusęs žmogus, nutaręs paveldėti sulūžusią giminaičio kėdę, gali paveldėti ir tūkstantinę skolą. Kaip rodo kauniečių ginčas su „Lietuvos telekomu” tai visiškai įmanomas dalykas. Antra vertus, „palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams” (CK 5.63 str.). Šiuo atveju pranešimas apie skolą, jei tikėtume Gutauskais, gautas tik po pusantrų metų.
Bendrovė nelinkusi pyktis
„Lietuvos telekomo” Privačių klientų departamento užsakymų ir atsiskaitymų sektoriaus vadovo Renaldo Radvilos teigimu, pervardijus telefono liniją, pranešimas apie likusią 52,51 Lt skolą Gutauskams buvo išsiųstas kelis kartus. R.Radvila neneigia, kad laiškas jų galėjo ir nepasiekti. Jis pridūrė, kad pensininkų atvejį bendrovė linkusi išspręsti geranoriškai.
Nuo 2001 m. „Lietuvos telekomo” pajamos iš fiksuoto telefono ryšio paslaugų kasmet mažėjo – nuo 804,7 mln. Lt (2001 m.) iki 547,2 mln. Lt (2004 m.). Fiksuoto ryšio telefono linijų taip pat gerokai sumažėjo – nuo 1,151 mln. (2001 m.) iki 806,7 tūkst. (2005 m. I pusmetis). Šiais metais jų atsisakyta jau apie 16,8 tūkst.
„Fiksuotojo telefono ryšio vartotojų skaičius mažėjo dėl padidėjusios konkurencijos su mobiojo ryšio operatoriais, kuri sutapo su „Lietuvos telekomo” tarifų balansavimu, sekundinės pokalbių apskaitos bei pokalbio sujungimo mokesčio įvedimu”, – teigė telekomunikacijų bendrovės atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas. Įdiegus naują Klientų aptarnavimo ir apskaitos sistemą, „Lietuvos telekomas” atjungė telefonus nemažai skolininkų. Vien tik 2002 m. buvo atjungta net 85 tūkst. linijų.
Gediminas Stanišauskas