Kai kurie šalies investuotojai ir statybų bendrovės jaučiasi lyg grįžę į sovietmetį – dėl cemento trūkumo stovi darbai, įmonės patiria didelių nuostolių.
Tačiau pasklidusios kalbos, kad cemento ėmė trūkti dėl per didelio šešiavalenčio chromo kiekio uždraudus į šalį įvežti baltarusišką produkciją, anot Ūkio ministerijos ir „Akmenės cemento” atstovų, neatspindi tiesos. Cemento esą pritrūko todėl, kad Baltarusija nespėja pagaminti žadėto produkcijos kiekio, o ir pagamintam atrado geresnį pirkėją nei Lietuva – Rusiją.
Krizė artėja
Tiesa, cemento trūkumą šalies ir uostamiesčio įmonės pajuto nevienodai – vienoms jo trūko tik kelias dienas, gamybos ar statybų stabdyti neteko, o kitos naujų cemento tiekėjų ieško jau apie porą mėnesių.
Pasak bendrovės „Ranga IV” rinkodaros direktorės Ditos Purlienės, per tarpininkus betoną ir gelžbetonio konstrukcijas perkančios bendrovės statybos darbai nesustojo. Vis dėlto prieš porą savaičių cemento trūkumas esą buvo jaučiamas.
Stygių jaučiančiai ir AB Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamyklai Nr. 3 gamybos stabdyti kol kas neprireikė. Pasak realizacijos skyriaus dispečerės, šiomis dienomis iš Rusijos ir Baltarusijos cementą perkanti gamykla jo jau tikisi gauti.
„Palangos statybos” atstovų teigimu, uostamiestyje dėl betono stygiaus teko 3 dienoms sustabdyti darbą, tačiau dabar viskas gerai.
Pasak betono ir gelžbetonio gaminiais prekiaujančios Klaipėdos bendrovės „Nektonas ir Ko” direktoriaus Artūro Čečkausko, cemento trūkumas jaučiamas jau apie mėnesį ir neaišku, kada bus šviesiau.
„Problema yra – po to, kai uždraudė baltarusišką, neturime ką duoti statybininkams”, – sakė A. Čečkauskas.
Padėtį tragiška vadina ir bendrovės „Gelgaudiškio gelžbetonis” gamybos direktorius Juozas Žilionis.
„Cemento trūksta visiems – ir gamykloms, ir statyboms. Čia ir dėl sumažėjusio įvežimo iš Baltarusijos, ir dėl to, kad „Akmenės cementas” nespėja pagaminti reikiamo kiekio. Trūkumas jaučiamas jau apie du mėnesius – badas žiūri į akis, krizė artėja. Tokio dalyko nėra buvę nuo pat sovietmečio”, – sakė J. Žilionis.
Kitų cemento tiekėjų „Gelgaudiškio gelžbetonis” ieško ir Lenkijoje, ir Pietų Afrikos Respublikoje, tačiau iš šių šalių galima tikėtis gauti produkcijos tik kitąmet.
Baltarusiško neuždraudė
Šiuo metu bendras šalies cemento poreikis yra labai išaugęs, padidėjusios ir „Akmenės cemento” gamybos apimtys. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Artūro Zarembos, cemento trūkumą jaučia tie, kas pirko baltarusišką.
„Daug kalbama, kad baltarusiškas cementas uždraustas dėl didesnio nei leidžiama šešiavalenčio chromo, kuris yra toksiškas, kiekio, tačiau pagrindinė priežastis – Rusijoje pakilo kainos ir baltarusiams tapo pelningiau parduoti ten, o ne Lietuvoje”, – pastebi A. Zaremba.
Cemento šešiavalenčio chromo kiekis visoje Europos Sąjungoje ribojamas nuo šių metų sausio vidurio, tačiau, anot A. Zarembos, visi gamintojai, prekiautojai ir vežėjai apie tai buvo informuoti prieš 18 mėnesių.
Pasak Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento Gaminių techninio reglamentavimo skyriaus vedėjo Vitaliaus Skaržinsko, baltarusiškas cementas nėra uždraustas ir nė viena jo siunta į Lietuvą nesulaikyta. Nauja higienos norma dėl šešiavalenčio chromo kiekio neskirta cementui, naudojamam automatinėse sistemose, kur produktas nekontaktuoja su žmogumi.
Kainos kils
Padėti netekusiems tiekėjų „Akmenės cementas” negali, nes, anot generalinio direktoriaus, cementas gaminamas pagal iš anksto sudarytas sutartis su Lietuvos ir užsienio pirkėjais. Staiga pagaminti dar kelis šimtus tūkstančių tonų produkcijos neįmanoma.
„Šiandien gaminame maksimaliai, stengiamės nesudaryti rūpesčių nei tarpininkams, nei galutiniams vartotojams. Apie 70 proc. produkcijos parduodame Lietuvoje”, – sakė A. Zaremba.
„Akmenės cementas” galėtų pagaminti 1 mln. 200 tūkst. tonų cemento per metus, o Lietuvoje jo sunaudojama apie 800 tūkst. tonų. Taigi, anot A. Zarembos, bendrovės pajėgumo užtektų aprūpinti visai šaliai, tačiau sutartys sudarinėjamos iš anksto, o žiemą, kai yra perteklius, vartotojai ieško pigesnio kitų gamintojų cemento.
„Dabar mes negalime apvilti tų, su kuriais sudarėme sutartis. Sudarantieji sutartis su gamintojais turėtų įvertinti riziką – ar pirkti pigesnį baltarusišką ir paskui blaškytis ieškant kitų tiekėjų”, – sakė A. Zaremba.
Kasmet cemento suvartojimas šalyje didėja maždaug po 15 proc. Pirmieji ženklai, kad daugės statybų ir kils cemento suvartojimo lygis, pasirodė maždaug 1998-aisiais.
Pasak A. Zarembos, problemų yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje – praradus sovietmečiu turėtą gamybos pajėgumą taip greitai, kaip auga statybos, jo atgauti nepavyksta.
„Dar vienas akmenukas į mūsų daržą – kad pakuotas cementas pabrango du kartus, nėra tiesa. Pakuoto cemento kainos mes nekeitėme, ją padidino kilusiu ažiotažu pasinaudoję prekybininkai”, – sakė A. Zaremba.
Kainas „Akmenės cementas” ateityje kol kas ketina kelti tik iki 5 proc.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”