Reikia stabtelėti ir pagalvoti
Rytis Martikonis, Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Europos Sąjungos: – Visų pirma turėkime galvoje, kad ES konstituciniai-teisiniai pagrindai yra dedami ne šiandien ir ne vakar jie buvo padėti. Lieka galioti tos sutartys, kuriomis ES buvo sukurta ar buvo pradėta kurti Europos Bendrija. Tad pirmasis dalykas, kurį turėtume akcentuoti, kad ES teisiniai veiklos pagrindai lieka nepakitę.
Aišku, politiškai tai būtų ambicingesnių integracinių planų pristabdymo išraiška. Žlugę referendumai reiškia, kad kai kurių Europos valstybių visuomenė nėra suinteresuota spartesniais tos integracijos tempais.
Dviejų referendumų neigiamas rezultatas, be abejo, yra labai svarbus ir stiprus signalas, bet aš ir toliau manyčiau, kad Europos Konstitucijos plačiąja prasme – Europos sandaros, tikslų ir principų – apmąstymo procesas turėtų būti tęsiamas. Referendumai kaip tiesioginės demokratijos forma yra pagrindinis egzaminas, pasitikrinimas situacijos, kurioje dabar esame.
Ar reikia dabar ką nors gelbėti, ar ne? Aš manau, kad dar reikėtų palaukti birželio viduryje vyksiančio ES viršūnių susitikimo, į kurį susirinks visų 25 valstybių vadovai. Iki tol mes turime porą savaičių, per kurias reikėtų pagalvoti dėl artimiausių praktinių sprendimų. Akivaizdu, kad Europos visuomenė, žmonės laukia ir žiūrės, kokios bus padarytos išvados, ką Europos lyderiai siūlys daryti.
Visose valstybėse į šiuos dalykus reikia pažvelgti per nacionalinės politikos prizmę. Būtent tai dabar visi ir daro. Pavyzdžiui, tos šalys, kurios buvo paskelbusios, kad irgi vykdys referendumus, jos dabar intensyviai analizuoja situaciją svarsto, ar neperkelti balsavimo datų. Reikia stabtelėti ir pagalvoti tiek apie artimiausią, tiek ir apie strateginę perspektyvą.
Nors pasigirsta siūlymų, tačiau manau, kad kitos šalys neturėtų stabdyti Konstitucinės sutarties ratifikavimo procesų. Žvelgiu į tuos procesus kaip į europietiškų diskusijų praturtinimą. Tarkime, tos diskusijos ir tas referendumas, kurį mes turėjome Lietuvoje dėl narystės ES, atliko tą pačią funkciją. O štai prieš dabartinius referendumus Prancūzijoje ir Nyderlanduose į daugelį dalykų buvo žiūrima kaip į savaime suprantamus. Tačiau pamatėme, kad tie dalykai nėra tokie akivaizdūs tų šalių visuomenėms. Tad debatai ir pasitikrinimas, kur link Europa juda, kur ji yra pasikeitusiame pasaulyje, yra naudingi.
Prancūzai ir olandai dar gali persigalvoti
Gediminas Vitkus, politologas:
– Aišku, kad po Konstitucinės sutarties žlugimo sulėtėtų ES integracija arba ji įgautų kitokį pavidalą ar kryptį. Gali būti iš viso atsisakyta Konstitucijos ir pasilikta su senais dokumentais arba bandoma kai kurias Konstitucijos nuostatas įvesti dalimis. Na, o trečias variantas – pabandyti dar tą Konstituciją gelbėti. Tik tam gali prireikti daugiau laiko, negu buvo planuota. Jeigu dauguma valstybių sutartį ratifikuotų, gal tuomet prancūzai ir olandai dar persigalvotų. Nors prancūzai pareiškė, kad naujo referendumo galimybės net nesvarsto, tačiau niekas negali žinoti, kaip bus ateityje.
Konstituciją galima išgelbėti ir tokiu drastišku būdu: tas valstybes, kurios nepritaria Konstitucijai, išmesti iš Sąjungos. Bet Prancūzijos atveju šios priemonės nelabai pritaikysi. Štai Britaniją tai daug kas mielai išmestų. Tad vienintelis būdas išgelbėti Konstituciją – nauji referendumai valstybėse, kuriose jie žlugo. Tik gal ne šiemet ir ne kitais metais.
Žinoma, kad balsavimas dviejuose referendumuose prieš Konstituciją buvo protesto išraiška. Bet aš pritarčiau europarlamentaro Vytauto Landsbergio nuomonei, kad šiuose referendumuose buvo neteisingai suformuluotas klausimas. Kad nebūtų balsavimo „prieš”, jį reikėjo formuluoti taip: „Jūs už dabar galiojančią Nicos sutartį ar už naująją Konstituciją”. O dabar buvo klausiama: „Jūs už Konstituciją ar prieš”. Žinoma, kad žmonės turėjo pasakyti „prieš”, nes šiose valstybėse yra problemų su ekonomika ir valdžia. Ir apskritai žmonės juk valdžios nemėgsta. Taigi žmonėms reikėjo padėti suvokti, už ką jie balsuoja.
Manau, kad vertėjo visose šalyse sutartį ratifikuoti parlamentams, nes tokie referendumai iš esmės yra kvailystė. Na, yra kelios valstybės, kuriose tokie referendumai būtini pagal tų šalių Konstitucijas, tačiau Prancūzijoje jis nebuvo būtinas, Nyderlanduose referendumai apskritai nėra rengiami. Mano nuomone, referendumas – tai politikų noras nusimesti atsakomybę.
Per anksti groti laidotuvių maršus
Petras Auštrevičius, Seimo narys, buvęs Lietuvos vyriausiasis euroderybininkas:
– Įtaka bus nemenka, nors konkrečiai apie ją kalbėti dar anksti. Tačiau jau dabar mes matome politinę įtaką ir tą politinį atgarsį, kuris kilo po dviejų pralaimėtų referendumų. Be to, yra rizikos, kad tai ne paskutiniai nepavykę referendumai. Dar vienas tos politinės įtakos aspektas yra tas, kad „ne” pasakė tų valstybių, kurios kūrė ES, piliečiai. Kitaip tariant, matome, kad atsirado tam tikras piliečių nesupratimas to, kas vyksta ES, o tai nėra dalykas, kurį galima ignoruoti.
Jei Konstitucija bus atmesta, reformos, kuriomis siekiama ES padaryti konkurencingesnę, sustos visoje Sąjungoje arba bent jau tose ES valstybėse, kurios pasipriešino Konstitucijai. Europos susivienijimas parodė, kad trūksta Europos identiteto supratimo. Manyčiau, kad ši properša tarp susivienijimo ir identiteto nebuvimo yra labai rimtas signalas visiems, ypač ES politikams, kad reikia kažką daryti kitaip, reikia kitaip kalbėtis su žmonėmis, kad ES taptų institucija, orientuota į ateitį, o ne vien gyvenanti praeitimi.
Dėl Konstitucijos likimo yra įvairių nuomonių. Kai kurie sako, kad reikia stabdyti tolesnį ratifikavimo procesą, nes dviejų „ne” buvimas bei gresiantis dar kelių „ne” atsiradimas bus precedentas, kurio nebus galima paneigti ir dėl to Konstitucijos priėmimas sustos. Tad reikėtų kažką permąstyti, pakeisti, kol netapo vėlu. Kiti siūlo eiti į priekį ir vėliau ieškoti sprendimų su tomis valstybėmis, kurios pasakė „ne”.
Manau, reikėtų tęsti ratifikavimą, bet prieš tai reikėtų kažką aiškesnio pasakyti visų ES valstybių piliečiams. Dėl to birželio 16-17 dienomis vyksiantis ES viršūnių susitikimas bus labai svarbus etapas, kuomet tam tikra žinia bus duota. Dabar dar per anksti groti laidotuvių maršus Konstitucijai ar tam pačiam dokumentui kitu pavadinimu. Mano įsitikinimu, pavadinimas irgi galėjo turėti neigiamos įtakos tokiems referendumų rezultatams. Žmonės linkę pripažinti tik savo šalies Konstituciją, tai yra visiškai pagrįsta ir suprantama.
Arūnas Ivaškevičius