Anot Lietuvos statistikos departamento, pernai vartojimo išlaidų krepšelyje pinigai kurui sudarė apie 3 proc. – maždaug 17 litų per mėnesį vienam šeimos nariui. Žinant, kad 2004-ųjų pabaigoje kuro kainos buvo 60-70 centų mažesnės nei dabar, galima prognozuoti, kaip nuo šiol keisis vartojimo išlaidų proporcijos.
Dar labiau jas pakeis ir dėl pabrangusių degalų kilsiančios prekių ir paslaugų kainos. Jų šuolis tėra laiko klausimas, – tvirtina ekonomistai ir rinkos dalyviai.
Ką daryti vartotojui?
„Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigia, kad degalų kainų šuolis turi dvejopą poveikį – viena vertus, brangsta kitos prekės, kita vertus, žmonės stengiasi išleisti mažiau pinigų.
„Tai pastebima visame pasaulyje. Žmogus, nebūdamas tikras, kur bus to kainų kilimo lubos, mažiau pinigų išleidžia kitoms prekėms”, – sakė R. Rudzkis.
SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, brangstančių naftos produktų įtaką šeimos biudžetui galima sumažinti.
„Bene paprasčiausias būdas – rinktis pigesnį visuomeninį transportą vietoje asmeninio. Ekonomiškai toks pasirinkimas pasiteisina, jei automobiliu važinėja tik vienas asmuo. Važiuojant keliese, pavyzdžiui, trise ar keturiese, – kelionė automobiliu gali būti pigesnė. Kitas būdas mažinti išlaidas transportui – rinktis ekonomiškesnį automobilį arba įsirengti dujų įrangą. Pastarasis sprendimas pareikalaus investicijų, tad verta paskaičiuoti, ar sumokėti pinigai atsipirks per vienerius metus, t.y. ar investicijų suma bus mažesnė nei sutaupyti pinigai už degalus”, – sako J. Varanauskienė.
Anot jos, pabrangus transporto paslaugoms ir maisto prekėms, derėtų labiau kontroliuoti savo išlaidas. Teks peržiūrėti santaupas nenumatytiems atvejams. Derėtų taip planuoti savo išlaidas, kad liktų pinigų skoloms sumokėti ir taupyti, pavyzdžiui, pensijai. Jei trūksta pinigų kasdieninio vartojimo išlaidoms, kredito imti nederėtų.
„Brangstant kitoms energetikos žaliavoms, pavyzdžiui, dujoms, paprastai padidėja ir būsto priežiūros išlaidos. Dėl šios priežasties tikslinga investuoti į energiją taupančius prietaisus. Čia investicijos turėtų atsipirkti per trejus penkerius metus. Vyriausybė patvirtino daugiabučių modernizavimo finansavimo programą. Įtikima, kad artimiausiu metu bus parengta sistema, leisianti įgyvendinti tokius projektus”, – sako ekspertė.
Vežti reikia beveik viską
Teigiama, kad pirmiausiai degalų kainų šuolis atsilieps transporto įmonėms ir transporto paslaugų teikėjams. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigė, kad vežėjai nebegali iš vidinių resursų kompensuoti degalų brangimo.
„Pervežimo kainos kyla, ir jos kils drastiškai. Jei 30 proc. brangsta kuras, 15 proc. padidėja pervežimų savikaina”, – sakė A. Kondrusevičius.
„Linavos” prezidentas sakė, kad konkuruoti aukojant pelningumą įmonės nebegali – jau pernai pervežimo bendrovių pelningumas buvęs tik 3 proc., o įmonės, bandžiusios konkuruoti nerealiomis kainomis, traukiasi iš rinkos.
„Labiausiai pabrangimas palies tas prekes, kurių savikainos didelę dalį sudaro transportavimas. O daugiau ar mažiau vežamos yra visos prekės”, – teigė banko „Nord/LB Lietuva” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Pasak jo, labiausiai turėtų pabrangti importuojamos žemės ūkio ir kitos prekės.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas tikina, kad degalų pabrangimas atsilieps visam ūkiui.
„Vien benzino pabrangimas bus tik maža dalis žmogaus gyvenime, nes konkurencija jau negali degalų pabrangimo amortizuoti”, – teigė M. Aleliūnas.
Kantrybė vis tiek trūks
Tačiau didžiausią šalies prekybos tinklą valdančios bendrovės „VP Market” atstovai tikina kol kas nesiimsią keisti kainodaros ar kelti savo maržos.
„Turime pakankamai rezervų ir manome, kad išlaikyti kainą yra svarbu. Norinčiųjų tiekti prekes yra daug, ir mes turime pasirinkimą”, – sakė „VP Market” valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius. Pasak jo, kol kas ypatingų kainų šuolių iš tiekėjų pusės nebuvo, tačiau jis pripažino, jog „buvo dejavimų ir nuogąstavimų”.
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva” generalinė direktorė Inga Skisaker taip pat teigė kol kas nesulaukusi iš tiekėjų žinių apie planus kelti kainas.
„Mes kainų paprastai stengiamės nekelti. Bet jei tiekėjai pradės masiškai kelti kainas, mes būsime priversti tai daryti”, – sakė I. Skisaker.
R. Rudzkio teigimu, trumpu laikotarpiu prekybos tinklams pavyks išlaikyti nepadidintas kainas, tačiau ilgiau nepavyks laikyti to perkėlus ant tiekėjų pečių.
Martynas Vainorius
„Vakarų ekspresas”