Interviu „Vakarų ekspresui” ūkio ministras Kęstutis Daukšys teigė, kad po uragano „Katrina” padarytos žalos stabilizuojantis JAV ūkiui naftos produktų kainos Europoje turėtų mažėti, tačiau ne taip ženkliai, kaip jos kilo.
Kita vertus, pasak politiko, šiuo metu dar nėra pasiekta ta riba, kai reikėtų įžiebti pavojaus laužus ir atsakuoti Briuselį. Tokia neišvengiama būtinybė esą atsirastų tik degalų kainoms pasiekus 4 litų už litrą ribą.
Kokios yra realios galimybės sumažinti degalų akcizą mūsų šalyje?
Pagal dabartines kuro kainas to padaryti tikrai neįmanoma. Juk ir taip Lietuvoje yra pats mažiausias akcizas kurui Senajame žemyne. Benzinas pas mus taip pat kainuoja daug pigiau nei Vakarų Europoje. Dar nepasiekta ta riba, kai Europos Sąjungos institucijos pradėtų svarstyti akcizų mažinimo klausimą.
Ar ministerija svarsto galimybę kooperuotis su kitomis šalimis – naujosiomis Sąjungos narėmis – ir bandyti spausti Europos Sąjungos institucijas dėl degalų akcizo mažinimo?
Naftos kainos pradėjo kilti nuo parėjusių metų, o Lietuvos ūkis per pusę metų užaugo 9 proc. Tai reiškia, kad naftos kainų augimas mūsų valstybės ūkiui didelio neigiamo poveikio neturėjo.
Kita vertus, akcizo mažinimas reikštų, kad šalies biudžetas netektų tam tikros dalies pajamų, o iš biudžeto tenkinami ir žmonių poreikiai – išlaidos mokslui, švietimui, sveikatos apsaugai ir kt. Kitaip tariant, šiuo atveju pinigai būtų perdedami iš vienos kišenės į kitą, ir tiek.
Bendra padėtis nepasikeistų, nes Vyriausybė negali „numušti” naftos kainų.
Tačiau ar yra bandoma kreiptis į Sąjungos institucijas, ar yra politinės drąsos tam?
Aš abejoju, ar susitikimuose su Sąjungos atstovais bus keliamas akcizų klausimas.
Tuomet kokios alternatyvos yra galimos: pavyzdžiui, latviai kaip vieną jų nurodė galimybę įsivežti pigesnį kurą iš Rusijos bei Baltarusijos?
Pirmiausiai, ir dabar 12 proc. dyzelino į Lietuvą yra įvežama iš kitų šalių. Kaip matote, dėl to kuras mūsų valstybėje nėra pigesnis. Rytuose taip pat veikia tos pačios naftos rinkos tendencijos.
Iš Rusijos ir Baltarusijos įvežamas kuras pirmiausiai yra prastesnės kokybės, mums galioja direktyvos ir Lietuvoje dar nėra pasiekti tie kokybės rodikliai, kokių reikia. Čia turėtų keistis Europos Sąjungos politika.
Kieno iniciatyva turėtų pajudėti vis brangstančio kuro problema: šalių, kurių ekonomikai tai labiausiai neigiamai atsiliepia, ar Sąjungos senbuvių?
Manau, kad šiai dienai, kai kuro kainos turi tendenciją mažėti, iš Europos Sąjungos institucijų vargu ar galima tikėtis žaidimo taisyklių pakeitimo.
Kokią strategiją mūsų valstybės institucijos yra numačiusios, jei Briuselis numotų ranka, o mūsų valstybėje padėtis dėl brangstančio kuro blogėtų?
Pažiūrėkime, ką mes galime padaryti? Šalies Vyriausybė negali turėti jokio poveikio naftos kainai, kuri sudaro pusę degalų kainos. Kitą dalį sudaro PVM, akcizo mokestis, perdirbimo marža, mažmenininkų uždarbis ir kt. Jei naftos kaina pakiltų labai drastiškai ir tai neigiamai veiktų tolesnę ūkio plėtrą, tik tada būtų galima galvoti apie laikiną akcizų mažinimą drauge su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.
Koks yra naftos produktų rezervas mūsų valstybėje, kurį būtų galima panaudoti?
Sukauptas rezervas panaudojamas tuo atveju, jei sutrinka naftos perdirbimas. Paskaičiavome, kad jei dabar rezervinius degalus „paleistume” į rinką, degalai atpigtų vos dviem-trimis centais. Ne tokio pokyčio laukia Lietuvos žmonės, be to, prarastume rezervą.
Ar yra suskaičiuota, iki kokios ribos turi šoktelėti kuro kainos, kad mūsų Vyriausybė nebematytų kitos išeities, kaip tik politiškai taranuoti Briuselį?
Bandėme skaičiuoti tokius dalykus ir manome, kad ta riba būtų 4 litai už litrą benzino ar dyzelino, tačiau labai abejoju, ar taip įvyks.
O jei vieną iš naftos gavybos srityje pirmaujančių šalių vėl užgriūtų toks gaivalas, kaip uraganas?
Kovai prieš pasaulio stichijos padarinius reikėtų imtis labai greitų priemonių. Tuomet tektų panaudoti minėtą naftos rezervą, kuris sudaro 9 proc. bendros masės. Jo užtektų dviem mėnesiams.
Ką manote apie kalbas, kad šalies naftos rinkos monopolininkė „Mažeikių nafta” esą neadekvačiai kelia savo produktų kainas ir naudojasi susidariusia padėtimi?
Supraskime, kad naftos produktų rinka yra praktiškai laisva. Degalus gali įvežti iš bet kurios Europos Sąjungos šalies. Iš Rusijos vežami degalai, kurie atitinka tam tikrus standartus. Jei „Mažeikių nafta” nepamatuotai pakeltų degalų kainas, niekas nesutrukdytų importuotojams tiekti pigesnius degalus iš Suomijos, Lenkijos ar tos pačios Rusijos. Jei tai nevyksta, vadinasi, kainos pakeltos pamatuotai.
Reikia įžvelgti objektyvias priežastis – nafta brangsta, šį veiksnį dar paspartino nelemtas uraganas JAV. Šiuo metu kainos grįžta į prieš tai buvusias ribas, tačiau abejoju, ar per artimiausius trejus metus naftos kaina grįš į 25-30 dolerių už barelį ribą, kokia buvo anksčiau. Tai susiję ir su augančia Kinijos rinka, didėjančiais poreikiais.
Ar galima prognozuoti, kad naftos produktų kainos nebekils taip stipriai, kaip per pastaruosius metus?
Vėl gi reikia paisyti objektyvių ir subjektyvių veiksnių: pirmasis yra žalios naftos produktų poreikio didėjimas. Pavyzdžiui, neramumai Irake neleidžia efektyviai didinti naftos pasiūlos ir paklausa dar didėja.
Subjektyvūs veiksniai yra gamtos gaivalai, teroristiniai aktai ir panašiai, kurie tuo momentu išmuša rinką iš kelio ir įvyksta kainų šuoliai. Tad ką nors prognozuoti yra labai sunku.
Denisas Nikitenka
„Vakarų ekspresas”