Merdėjantis šovinių fabrikas – našta mokesčių mokėtojams

Vos keli kilometrai nuo Kauno, kelio Vilnius–Klaipėda pašonėje, stūkso milžiniškas modernių pastatų kompleksas. Tai – prieš kelerius metus iškilusi lietuviškus šovinius štampuojanti Giraitės ginkluotės gamykla.

Kadaise buvęs nacionaliniu pasididžiavimu, beveik 250 milijonų litų kainavęs fabrikas dabar tapo tikru galvos skausmu.

1999 metais valdžioje buvusių konservatorių palaimintas projektas žlugo, šovinių nebėra kur dėti, o mokesčių mokėtojams reikia išlaikyti milžinišką kompleksą bei jame dirbančius žmones.

Lietuviškus šovinius užsienyje realizuoti nepaprastai sunku, nes jie brangūs, o rinka perpildyta. Orientuota aprūpinti mūsų šalies ginkluotąsias pajėgas gamykla merdėja – dirba su pertrūkiais, tačiau atlyginimai darbuotojams išmokami visada laiku.

Ministerija užsako vis mažiau

Pasak Ginklų fondo atstovų, gamykla nedirbtų nuostolingai, jei per metus pagamintų bent 20 mln. šovinių. Ją statant tikėtasi, jog didžiąją produkcijos dalį sunaudos Lietuvos kariai, tačiau dabartinė situacija radikaliai pakito.

Giraitės ginkluotės gamyklos produkcija 2003 metais sudarė net 60 proc. Krašto apsaugos ministerijos užsakytų šaudmenų.

2004 metais lietuviškų šaudmenų kariškiai nupirko dukart mažiau – vos 30 proc. bendro užsakyto kiekio. O šiais metais pakaunėje įsikūrusio fabriko šoviniai sudarė vos 20 proc. kariškių pirktų šovinių.

„Įsigyjami šovinių kiekiai mažėja, nes jų poreikis patenkintas keleriems metams į priekį. Be to, Lietuvai tapus NATO aljanso nare, vyksta kariuomenės pertvarkymas, ji profesionalėja, o mūsų šalies saugumą užtikrina strateginiai partneriai”, – „Ekstra žinioms” teigė Krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.

Gamyklą ketinama parduoti

„Ekstra žinių” kalbinti specialistai vienareikšmiškai tikino, jog šovinių poreikis ateityje dar labiau mažės. Todėl nuostolingai dirbančiam šovinių fabrikui telieka keisti veiklos profilį arba likviduotis.

Praėjusių metų rugpjūčio pradžioje Vyriausybė nutarė gamyklą pertvarkyti. Pasak patikimų šaltinių, nuspręsta gamyklą privatizuoti arba išnuomoti. Šiam procesui ruoštasi iš anksto – slaptu potvarkiu Ginklų fondo skolos perduotos Giraitės ginkluotės gamyklai.

Tautinių šovinių fabriko likimas iki šiol nėra aiškus, planams jį parduoti turi pritarti Seimas. Neabejojama, kad svarstant šį klausimą kils be galo daug audringų diskusijų.

Dangstosi valstybės paslaptimi

Šiuo metu aišku viena – milžiniškus pinigus kainavusios gamyklos pardavimas bus ypač komplikuotas. Vargu ar rinkos savo gaminamai produkcijai nerandantį fabriką iš viso kas nors pirks.

Kiek mokesčių mokėtojams kainavo patriotinių jausmų inspiruotas noras turėti tautinį šovinį, nuo visuomenės kruopščiai slepiama. Su Giraitės ginkluotės gamyklos veikla susijusi informacija griežtai įslaptinta.

„Ekstra žinioms” niekas taip ir nedrįso pasakyti, kiek palūkanų Lietuva sumokėjo Prancūzijos bankams už Giraitės ginkluotės statybai ir gamybos linijos pirkimui paimtas paskolas.

Vargu ar visuomenė kada nors sužinos, kokia tikroji šovinių gamyklos našta mokesčių mokėtojams.

Savo klaidų niekada nepripažįstantys politikai nuo rinkėjų teismo eilinį kartą gelbėsis gėdingą avantiūrą apgaubdami valstybinės paslapties šydu.

„Ekstra žinios”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.