„Rubicon“ eina kiaurai

„Dauguma vilniečių supranta, kad sandėriai su bendrove „Rubicon“ yra nešvarūs dalykai“, – taip „Ekstra žinioms“ vakar pareiškė Vilniaus tarybos narys, buvęs mero pavaduotojas Kęstutis Masiulis.

Konservatorius kalbėjo apie Vilniaus savivaldybės politikų ir administracijos veiksmus, kai miesto taryba įsipareigojo pirkti paslaugas iš bendrovės „Rubicon eventus“, kuri valdo „Siemens“ areną, ir iš antrinės „Rubicon“ įmonės „Marela“, kuri žada pastatyti Vandens pramogų parką.

– Ką blogo įžvelgiate savivaldybės sutartyse su „Rubicon“ grupės įmonėmis? – „Ekstra žinios“ pasiteiravo K.Masiulio.

– Yra įvykę du savivaldybės pirkimai iš „Rubicon“ įmonių, ir abu jie – labai keisti.

Savivaldybės sutartį dėl „Siemens“ arenos su „Rubicon eventus“ yra sustabdęs teismas, o sutartį su „Marela“ dėl Vandens pramogų parko sustabdė Viešųjų pirkimų tarnyba. Abiejų projektų neskaidrumu yra susirūpinusi ir Konkurencijos taryba.

Čia nėra jokio pirkimo, o tik „rubikono“ ramstymas, parama „rubikono“ verslui.

Kadangi neįmanoma taip pirkti paslaugų, nepažeidžiant viešųjų pirkimų ir konkurencijos tvarkos, viskas buvo įforminta kaip Vaikų socializacijos programa. Čia ir prasideda apgaudinėjimas.

– Kur slypi apgaulė?

– Jei tai būtų socializacijos programa, reikėtų kalbėti su specialistais ir atrasti efektyviausius projektus.

Kad tai nėra socializacijos programa, aišku ir iš to, kad ir pats meras Artūras Zuokas po tarybos posėdžio, kai buvo leista „rubikono“ sklype projektuoti aukštuminius pastatus, pasakė – galbūt jei bus leista statyti šituos pastatus, nebereikės pirkti tų paslaugų.

Tai jeigu tai yra socializacija, kaip gali jos nebereikėti?

Vadinasi, tai joks ne socialinis projektas, o parama „rubikonui“. Principas toks – jei ateis didesni pinigai, šitų mažesnių pinigų galima būtų ir atsisakyti.

Antras šio pirkimo defektas – net neįsivaizduojamas! Yra perkama paslauga, kuri neegzistuoja, kurios niekas nematė! Dar pamatai nepadėti, dar net duobė neiškasta, o jau paslauga perkama.

– O gal tai – labai toliaregiškas veiklos planavimas?

– Galbūt ir galima būtų taip iš anksto pirkti tą paslaugą, jei būtų didžiulis poreikis užimti eilę. Arba didžiulė baimė, kad ta paslauga stipriai pabrangs. Bet čia taip nėra. Kai perkama dar neteikiama paslauga, sukuriama aibė problemų ir abejotinų aplinkybių.

Elementarus klausimas – kokia kaina paslaugos, kuri neteikiama? Nėra žinomos nei rinkos sąlygos, nei kaip konkrečiai tos paslaugos bus teikiamos.

Skubama ir dėl to, kad kitoje Vilniaus miesto taryboje gali būti visai kitokios politinės nuotaikos. Kita taryba gali nebūti taip stipriai susaistyta ir paveikta „rubikono“ ir dabartinio mero.

– Už ką kritikuojate meriją dėl „Siemens“ arenos nuomos?

– Projektas, kai savivaldybė sprendė dėl paslaugų pirkimo iš „Siemens“ arenos, buvo vykdomas dar man dirbant Vilniaus vicemeru. Mačiau ir girdėjau savo ausimis daug ką, stebėjau, kaip „stumiamas“ tas projektas.

Kai buvo nutarta paremti areną 1,6 milijono litų suma, buvo sugalvotas projektas dėl koncertų. Tiesą sakant, net „rubikonas“ priešinosi tam projektui, kad būtų perkamos tariamos paslaugos.

Bet man, kaip vicemerui, ir kultūros bei švietimo skyriams buvo duota užduotis. Teko sėdėti ir krapštyti galvą, kam čia pasiūlyti, įkišti tas patalpas. Vargom ilgai ir prigalvojome visokių koncertų.

Poreikio nebuvo, bet paslauga buvo nupirkta, o tada imta galvoti, kam tas paslaugas įsiūlyti. Todėl „Siemens“ arenoje vyko studentų šventės, tautinių bendrijų renginiai, dar kažkas.

Bet pagal paties „rubikono“ statistiką vidutinis arenos lankomumas buvo apie 4,3 tūkst. Turint omeny, kad kartais salės buvo sausakimšos, susirinkdavo per 10 tūkst. žmonių, dauguma renginių surinkdavo mažiau publikos negu vidurkis. Bet salių, kur tilptų iki 4 tūkst. žmonių, Vilniuje yra ir daugiau. Jas galima būtų išsinuomoti bene 3 kartus pigiau!

Arba net už dyką, jei ta salė priklauso savivaldybei.

Į konkurso reikalavimus dirbtinai įtraukiama sąlyga, kad salėje turi būti per 4 tūkst. sėdimų vietų. Savaime aišku, kad šią sąlygą Vilniuje gali įvykdyti tik „Siemens“ arena.

– Ar visi susitarimai tarp savivaldybės ir „Rubicon“ daromi paslapčiomis?

– To slapstyti ne taip ir stengiamasi. „Rubicon“ vadovai ne kartą yra atėję į savivaldybę, susitikę su aukščiausia Vilniaus vadovybe. Jie dalyvavo net miesto tarybos frakcijų seniūnų sueigoje. Man pačiam teko dalyvauti toje sueigoje, kur verslininkai atvirai reikalavo padaryti tokį sprendimą dėl paslaugų pirkimo, kad jie galėtų lengviau gauti paskolą Vandens parko statybai.

– Kiek lėšų savivaldybė lengva ranka skiria „rubikonui“?

– Išleidžiama didžiulė pinigų suma! Dešimčiai metų įsipareigojama mokėti per 2 milijonus litų kasmet. Suma – daugiau nei 20 milijonų litų! Tiek pinigų išleidžiama ne pirmojo būtinumo dalykui.

Bet jei savivaldybė tuos 20 milijonų vis dėlto sumokės – apie trečdalį Vandens parko statybos kaštų padengs. Be to, savivaldybė yra įsipareigojusi atvesti vandenį, nutiesti kelius ir viadukus. Tai – dar dešimtys milijonų litų išlaidų, kurių niekas neskaičiuoja.

O štai „Siemens“ arenoje savivaldybė yra finansavusi ne tik privažiavimų tiesimą ir mašinų stovėjimo aikštelių įrengimą, bet ir cokolinio aukšto statybą. O ten, kiek man žinoma, yra garažai, kur automobilius gali statyti tik išrinktieji ponai. Ar savivaldybė už vilniečių pinigus turi statyti dviejų aukštų garažą ponams?

– Kaip jūs siūlote tas lėšas panaudoti?

– Juk yra aibė klubų, nevyriausybinių organizacijų, viešųjų įstaigų, kurios tuo užsiima, bet mes jų nefinansuojame arba menkai finansuojame. Jei tikrai būtų rūpinamasi vaikų sportiškumu ir sveikata, sakyčiau „valio!“, nes tikrai būtų geriau investuoti į tai, kas egzistuoja – grąža tikrai būtų didesnė.

Keli Vilniaus baseinai būtų laimingi, jei gautų tokį milžinišką finansavimą, o vaikai išmoktų plaukti ir augtų sveikesni. O šiuo atveju pinigai naudojami blogai, netikslingai. Savivaldybė tikrai neturėtų skirti pinigų vaikų pramogoms.

Į mokyklų remontą, kultūrą reikėtų investuoti labai daug pinigų, bet mes vis atidėliojame, nes nėra lėšų. Beje, šių metų biudžete Vilniaus mokyklų remontui pinigų nebuvo numatyta, ir tik metų pabaigoje susigriebta skirti 1,7 milijono litų. O mes dabar tokias sumas skiriame abejotino plauko pirkimams!

– Kokios bus sutarčių su „Rubicon“ pasekmės?

– Dar buvo kalbėta apie Vandens parko projekto naudą biudžetui – darbo vietos, mokesčiai. Bet mes matome žalą biudžetui! Juk įmonė nuo visų mokesčių yra atleista! Nemoka nei žemės, nei turto mokesčių. Vadinasi, naudos biudžetui yra iš anksto atsisakoma. Atvirkščiai – biudžetui yra išlaidos.

– Ką jūs asmeniškai padarėte, kad užkirstumėte kelią tokiems savivaldybės sandėriams?

– Aš siūliau, kad tokie pirkimai nebūtų vykdomi. Tai – ilga istorija, bet vis dėlto aš parašiau tarybos sprendimo projektą. Buvo galybė įvairiausių kliūčių tiek rengiant šį sprendimo projektą, tiek siūlant.

Iš to sprendžiu, kaip stipriai Vilniaus taryboje susiformavusi koalicija, kurią pavadinčiau „Su Zuoku susijusi „rubikoninė“ koalicija“. Visose frakcijose yra narių, kurie remia „rubikoną“. Tik 2 socdemai nebalsuoja arba balsuoja „prieš“. 30 ir dar keli tarybos nariai stabiliai balsuoja už „Rubicon“.

– Kodėl taip atsitiko?

– Atsakymas, mano požiūriu, yra tuose skaičiuose, kuriuos STT pareigūnai pasakė Seimo komisijai – kad „Rubicon“ juodojoje buhalterijoje yra apie 1000 įrašų. Poveikis, vadinasi, buvo masinis, milžiniškas.

Taip ir susidarė interesų tinklas, taip Vilniuje išnyko klasikinė politika, kur yra aiški takoskyra tarp ideologijų ir partinių idėjų.

Vilniečiams nenaudingi būna ir su „Rubicon“ nesusiję sprendimai. Pavyzdžiui, aš siūliau Konstitucijos prospektą rekonstruoti ne už 120, o už maždaug 80 milijonų litų. Bet paaiškėjo, kad taupymas nėra svarbu.

„Ekstra žinios“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.