Kovai su eurų padirbinėjimu skirtoje konferencijoje teisėsaugininkai ieško glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo, o Lietuvos politikai nuogąstauja dėl gresiančio nusikalstamumo protrūkio plečiantis euro zonai.
„Deja, euro zonos plėtra siejama ne tik su teigiamais pokyčiais. Ji gali atverti ir naujas galimybes nusikalstamo pasaulio atstovams netikrų eurų gaminimo ir realizavimo srityje. Jei tik mes būsime tinkamai pasiruošę, tam gali būti užkirstas kelias”, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas.
Vilniuje pirmadienį atidaryta Europos teisėsaugininkų konferencija „Euras. Šiaurė-Rytai” („Euro North-East”) truks keturias dienas. Jos programoje numatyti ne tik lektorių iš įvairių Europos šalių pranešimai, bet ir praktiniai užsiėmimai. Jų metu policijos, prokuratūros, muitinės atstovai iš Baltijos jūros regiono valstybių bei Europolo, Interpolo, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Eurojust ir Vokietijos nacionalinio banko ekspertai dalinsis operacijose prieš pinigų klastotojus sukaupta patirtimi.
Sveikinimo kalbas konferencijos atidarymo renginyje sakę Vidaus reikalų ministras Gintaras Jonas Furmanavičius ir Policijos departamento generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius atkreipė dėmesį į pinigų padirbinėtojų keliamą pavojų ir nuolat didėjantį jų „profesionalumą”.
„Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro banknotai apsaugoti naujausiomis pinigų apsaugos priemonėmis nuo padirbinėjimo geriau negu bet kuri kita nacionalinė valstybės narės valiuta. Deja, tenka pripažinti, kad tai nesustabdo organizuotų nusikalstamų grupuočių, užsiimančių netikrų pinigų gamyba”, – teigė G. J. Furmanavičius.
Tam pritarė ir užsienio ekspertai. Vokietijos federalinės kriminalinės policijos prezidentas Jorgas Cyrkė (Jorg Ziercke) pabrėžė, kad nuolat auga ne tik padirbtų euro banknotų skaičius, bet ir jų kokybė. Pasak jo, kokybiškai padirbamos beveik visos apsaugos priemonės, todėl apsaugoti bendrąją valiutą vien techninėmis priemonėmis esą neįmanoma.
Europolo direktorius Maksas Peteris Racelis (Max-Peter Ratzel) pažymėjo, kad Baltijos šalys, kartu su Bulgarija ir Balkanais, yra viena iš svarbiausių netikrų euro banknotų gamybos vietų Europoje. Todėl neatsitiktinai nuspręsta konferenciją „Euras. Šiaurė-Rytai”, kurioje numatoma pratęsti kiek anksčiau padėčiai Balkanuose skirtoje konferencijoje „Euras. Pietūs-Rytai” („Euro South-East”) pradėtą darbą, surengti Vilniuje.
J. Cyrkė ir M. P. Racelis teigiamai įvertino Lietuvos teisėsaugininkų darbą 2004 m. sulaikant euro klastotojų grupuotę. Tai, jų teigimu, buvęs puikaus tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys.
„Lietuvos įvaizdis Europoje yra puikus, todėl mes ją pasirinkome kaip partnerę užkertant kelią eurų klastojimui. Be to, Lietuvos policijoje dirba puikūs pareigūnai ir geri darbo partneriai”, – sakė M. P. Racelis.
J. Cyrkė teigė, kad išaiškinus netikrų eurų gamintojus Lietuvoje buvo suduotas rimtas smūgis tarptautinėms nusikalstamoms grupuotėms. Tačiau jis taip pat priminė, kad padirbinėtojai ir toliau ieško vis naujų savo veiklos metodų, sėkmingai plėsdami ryšius už vienos valstybės ribų. Todėl „sienų nepaisantį” teisėsaugininkų bendradarbiavimą esą būtina nuolat stiprinti.
„Mums kyla svarbus uždavinys – pranokti klastotojus savo sugebėjimais”, – pritarė ir M. P. Racelis.
Tarptautinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo stiprinimą vienu iš svarbiausių konferencijos tikslų pripažino ir kiti Lietuvos ir užsienio atstovai. Nepaisydami paminėtų sunkumų, jie buvo nusiteikę optimistiškai.
„Esu įsitikinęs, kad ateityje galėsime džiaugtis sėkminga kova su tarptautiniu nusikalstamumu pinigų padirbinėjimo srityje. – sakė J. Cyrkė. – Šio tikslo galime pasiekti tik kartu, sujungę visas pajėgas”.
2005-09-12 14:09